Suaugusiųjų atsainumas tvarkant vaikų kelionės dokumentus gali būti itin apmaudus. Vietoje kelionės, apie kurią svajoja, mažiesiems keliautojams nuo pasienio kartais tenka sukti atgalios. Kai kurie tėveliai vis dar įsivaizduoja, kad, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, vaikų kelionės dokumentų reikia mažiau. Tačiau taip nėra.
Kelionių bumas prasidėjo
Vis dažniau mokslo metus bebaigiančių moksleivių pilni autobusai suka Lietuvos pasienio link: juos vilioja Latvijoje, Lenkijoje, Suomijoje ir Vokietijoje įsikūrę vandens pramogų parkai. Vasarą daug vaikų keliaus po Europą ir su savo tėvais. Regis, dabar pats laikas pradėti rūpintis dokumentais, nes jiems sutvarkyti neretai prireikia bent savaitės, o kartais neužtenka ir dviejų. Be vaiko asmens dokumentų dažnai reikia ir papildomų.
Kauno vaiko teisių apsaugos tarnyba kasdien gauna ne mažiau kaip po tris dešimtis prašymų išduoti pažymas, kurių prireikia vaikams dėl įvairių priežasčių negalintiems gauti tėvų ar vieno jų sutikimo tokiai kelionei.
„Išties dokumentais reikėtų pradėti rūpintis likus dviem mėnesiams iki atostogų pradžios, o ne paskutiniąją savaitę, juolab įsigijus bilietus ar kelialapius. Kartais per trumpą laiką dokumentų sutvarkyti tiesiog neįmanoma. Pavyzdžiui, mama teigia, kad sutuoktinis, su kuriuo ji oficialiai neišsiskyrusi, yra nežinia kur, ir ji negali gauti jo leidimo vaiko kelionei. Tokiu atveju, prieš išduodami pažymą, mes privalome tą žmogų surasti”, – pasakoja Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovės pavaduotoja Nijolė Vizbarienė.
Vienas arba su vienu tėvų
Jeigu vaikas vyksta tik su vienu tėvų, kartu su asmens dokumentu turi būti pateiktas antrojo sutikimas, kuriame nurodytas sutikimo galiojimo laikas. Sutinkančiojo parašas turi būti patvirtintas notaro arba Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno. Tai būna tais atvejais, kai šeimos narys gyvena užsienyje.
Tokio sutikimo nereikia, jei vaikas gyvena su vienu tėvų (vienas jų pripažintas nežinia kur esančiu, neveiksniu, miręs, duomenys apie jį neįrašyti į vaiko gimimo įrašą ir pan.). Šiuo atveju turėtų būti pateikiamas šį faktą liudijantis dokumentas (mirties liudijimas, atitinkamas teismo sprendimas, vaiko gimimo liudijimas ar gimimo akto išrašas).
Vaikui į užsienį vykstant su tuo tėvų, su kuriuo teismas yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą, Lietuvos pasieniečiams turi būti pateikta tai liudijanti teismo sprendimo kopija. Tokiu atveju antrojo iš tėvų sutikimo nebereikia.
Tuomet, kai vaikas į užsienį vyksta su kitu jį lydinčiu asmeniu, reikia abiejų tėvų sutikimo (arba atitinkamo dokumento, patvirtinančio, kodėl nėra tėvų sutikimo). Sutikime turi būti nurodomas vaiką lydintis asmuo, jo paso duomenys bei sutikimo galiojimo laikas. Sutinkančiųjų parašai taip pat turi būti patvirtinti notariškai.
Vaikas, vykstantis į užsienio valstybę vienas, pasienyje turi pateikti vaiko asmenį liudijantį dokumentą ir abiejų tėvų sutikimą (arba atitinkamą dokumentą, patvirtinantį, kodėl nėra tėvų sutikimo, išduotą vadovaujantis Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarka). Reikia turėti visų išvardytų dokumentų kopijas.
Realiai – užsienyje, o teoriškai – Lietuvoje
„Šiuo metu daugiausiai problemų turime su užsienyje gyvenančiomis šeimomis. Tėvai ir vaikai drauge gyvena Anglijoje ar Ispanijoje, o jų gyvenamoji vieta yra deklaruota Kaune. Per atostogas vaikai lankosi pas senelius, o išvykti atgal pas tėvus jau nebegali – neturi jų leidimo išvykti”, – sako Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Birutė Daugėlienė.
Jos teigimu, jei tėvai deklaruotų savo gyvenamąją vietą užsienyje, jų vaikai galėtų keliauti be jokių kliūčių ir pažymų. „Su ta problema susiduriame ir tuomet, kai užsienyje dirba vienas tėvų. Antrojo sutikimą vaiko kelionėms užsienyje galima gauti ir per ambasadą, tačiau Londone šiuo metu ten milžiniškos eilės. Žmonės gaišta laiką ir pyksta, nori, kad išduotume pažymas mes”, – sako B.Daugėlienė.
Lengviausia, kai vaikas vyksta į užsienį su abiem tėvais. Pasienyje pateikiamas vaiko asmenį liudijantis dokumentas. Tai Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė arba vaiko kelionės dokumentas, jei jis buvo išduotas prieš kelerius metus ir dar tebegalioja. Tokie dokumentai dabar nebeišduodami. Jokių papildomų leidimų pasienio kontrolės punkte pateikti nereikia.
Geriausia, kai vaikas turi asmens pasą. Asmens tapatybės kortelę kelionės dokumentu kol kas pripažįsta tik 24 šalys. Tai Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Juodkalnija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, San Marinas, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vengrija, Vokietija.
Taisyklės ir išimtys
„Jau kelinta savaitė jaučiame didelį pagyvėjimą. Suaugusieji ateina asmens dokumentų ne tik vaikams, bet ir sau. Jų išdavimas labai ilgai neužtrunka, tačiau daugelis nustemba, kad vaiko gimimo liudijimas nėra pakankamas dokumentas jo pilietybei nustatyti. Jis liudija tik apie gimimo faktą, o pilietybės klausimas išsprendžiamas tik išduodant asmens dokumentą – tapatybės kortelę ar pasą. Įstatymas pilietybės nustatymui numato net pusės metų terminą, tačiau mes suprantame, kad visi skuba ir stengiamės sutvarkyti reikalaujamus dokumentus greičiau. Dažnai tam pakanka savaitės, procedūra yra nesudėtinga, kai abu tėvai yra Lietuvos piliečiai ir vaikas gimė mūsų šalyje”, – sako Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pasų poskyrio viršininkė Rima Andriulionienė.
Tik po to, kai vaikas turi pilietybę, jam išduodamas asmens dokumentas.
Asmens tapatybės kortelė kainuoja 10 Lt ir ji skubos tvarka neišduodama. Bendrąja tvarka pasas suaugusiajam kainuoja 60 Lt, vaikui iki aštuoniolikos metų – 30 Lt. Jei pasas išduodamas skubiai, per vieną darbo dieną, suaugusiam tai kainuoja 120 Lt, vaikui – 90 Lt, jei per penkias darbo dienas – atitinkamai 90 Lt ir 60 Lt.
Tvarkos pažeidėjų mažėja
„Šiemet į užsienio šalis Lietuvos pasieniečiai jau neišleido per pusantro šimto nepilnamečių. Dvylika iš jų neturėjo galiojančių asmens dokumentų, o likusieji – vieno arba abiejų tėvų sutikimo ar jį atstojančių dokumentų”, – sakė Rokas Pukinskas, laikinai einantis Valstybinės sienos apsaugos tarnybos viešųjų ryšių tarnybos vadovo pareigas.
Tikimasi, kad nustatytos tvarkos pažeidėjų mažėja, nors paprastai daugiausiai jų nustatoma vasarą. Ankstesniais metais Lietuvos sienos buvo neleidžiama kirsti daugiau nei penkiems šimtams nepilnamečių. Dauguma jų vyko neturėdami vieno arba abiejų tėvų (įtėvių, globėjų) sutikimo. Dauguma vaikų norėjo išvykti į Latviją ar Lenkiją. Pasitaiko nepilnamečių, bandančių be tėvų sutikimo išskristi į užsienį.
„Žmonės vis daugiau keliauja ir jau žino galiojančią tvarką. Kai kurie, beje, tikisi, kad, Lietuvai tapus ES nare, antrojo iš tėvų sutikimo nebereikia. Tačiau jo tikrai reikia. Kaip ir sutikimo kopijos, kurią paima pasienio pareigūnas. Jei kam neteko jos atiduoti Latvijos pasienyje, tai dėl to, kad galėjo apsirikti Latvijos pareigūnai. Lietuvos pareigūnai šiame pasienyje kontroliuoja ne išvykstančiųjų, o atvykstančiųjų dokumentus”, – sakė R.Pukinskas.