„Mažeikių nafta” – auka už lenkų valdžios malonę

Lietuvos Vyriausybės apsisprendimą „Mažeikių naftą” atiduoti savo naftos neturintiems lenkams galėjo lemti užkulisiniai pažadai uždegti žalią šviesą mūsų šaliai itin svarbiems transporto ir energetiniams projektams.

Savo ruožtu opozicijos atstovai jau prognozuoja, kad Mažeikių įmonės savininku tapęs Lenkijos koncernas „PKN Orlen” anksčiau ar vėliau ją vis tiek parduos Kremliaus kontroliuojamiems Rusijos naftos gigantams.

Analitikai tokį scenarijų laiko visai realiu, tačiau jo nevadina tragedija, nes „Mažeikių naftos” įtaka šalies nacionaliniam saugumui esą yra pervertinama.

Dėl naftos galvos nesuka

Žinia, premjeras Algirdas Brazauskas antradienį pranešė, kad Rusijos koncernas „Jukos” yra susitaręs parduoti kontrolinį „Mažeikių naftos” akcijų paketą Lenkijos kompanijai „PKN Orlen”, o Lietuvos Vyriausybė sutinka, kad „Jukos” parduotų akcijas ne tiesiai jai, o lenkams. „PKN Orlen” taip pat būtų parduotas 30 proc. akcijų paketas, dabar priklausantis Lietuvai. Ar bus leista šiam sandoriui įvykti, gali paaiškėti jau šiandien po Niujorko teismo sprendimo.

Banko „DnB NORD” vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis mano, kad toks Vyriausybės sprendimas „Mažeikių naftos” atžvilgiu nėra itin palankus.

„Pirmiausia, lenkai neturi išteklių, kad galėtų užtikrinti žaliavos tiekimą. Be to, jie yra savotiški „Mažeikių naftos” konkurentai. Mažeikiuose yra nebloga bazė vykdyti naftos chemijos verslą, tačiau lenkai vargu ar tai darys, nes patys yra sėkmingai išplėtoję šią veiklą”, – sako R. Rudzkis.

Premjero patarėjas Saulius Spėčius teigia, kad naftos tiekimo klausimas yra potencialaus „Mažeikių naftos” pirkėjo, kuris garantuoja solidžias investicijas, problema. Anot jo, didelę reikšmę turėjo finansinis lenkų pasiūlymas.

„Naftos tiekimo klausimą galima spręsti labai išradingai, kad ir importuojant per Būtingės terminalą”, – „Vakarų ekspresui” sakė S. Spėčius.

Jis tikina, kad situacija, susiklosčiusi „Mažeikių naftą” valdant JAV kompanija „Williams”, kuri taip pat, kaip ir „PKN Orlen”, neturėjo savo naftos išteklių, tikrai nepasikartos.

„Jei vis dėlto tokia situacija susiklostytų, ji tikrai nebūtų toleruojama. Suderintame sutarties projekte yra konkretūs punktai dėl bendrovės veiklos rezultatų ir veiklos efektyvumo”, – teigia premjero patarėjas.

Siekia strateginių tikslų

Kadangi lenkų atėjimas į Mažeikius gali būti ne itin naudingas pačiam Lietuvos koncernui, R. Rudzkis mano, kad kaimynams žalią šviesą Lietuvos valdžia, ko gero, uždegė dėl strateginės partnerystės perspektyvų.

„Lenkija yra labai svarbus strateginis Lietuvos partneris. Nuo jos priklauso, kaip Lietuva sėkmingai integruosis į europinius transporto tinklus, kokio likimo sulauks mūsų šaliai itin svarbus elektros tinklo tiesimo projektas, sujungsiantis Lietuvos energetikos sistemą su Vakarų Europa ir garantuosiantis energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos”, – sako R. Rudzkis.

Jis daro prielaidą, kad užkulisiuose Lietuvos valdžia gavo konkrečių pažadų dėl šių strateginių projektų įgyvendinimo ir dėl to pakeitė savo poziciją „PKN Orlen” atžvilgiu.

Žinia, iki šiol Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas vyksta itin vangiai. Lenkai daugiau nei 10 metų blokuoja elektros tinklo tiesimo projektą. Prieš porą mėnesių Lenkijos Vyriausybės patvirtintoje elektros ūkio programoje elektros tinklo jungties su Lietuva statyba, kainuosianti per 1 mlrd. litų, pagal prioritetus išlieka paskutinėje vietoje. Pirmenybė teikiama elektros tinklų jungtims su Vokietija, tinklų plėtrai šalies viduje bei elektros tiekimo linijai į Ukrainą. Be to, minėtoje programoje teigiama, kad Lietuvą dominantis projektas atsipirktų tik tada, jei jį finansuotų Europos Sąjungos struktūriniai fondai.

Rusų bijoti nereikia?

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas „Mažeikių naftos” pardavimą Lenkijos bendrovei vadina šiuo metu geriausiu galimu sprendimu. Visgi jis prognozuoja, kad Mažeikių koncernas anksčiau ar vėliau pateks į Rusijos kontrolę.

„Akivaizdžiai kartojasi „Williams” istorija, tik su tam tikrais skirtumais: jeigu amerikiečiams įmonė buvo padovanota, o nuostolius turėjo prisiimti Vyriausybė, tai šiuo metu „Mažeikių nafta” greičiausiai bus daugmaž pelningai parduota”, – sako K. Glaveckas.

Jis teigia neabejojantis, kad po kelerių metų „PKN Orlen” įmonę parduos naftos išteklius valdančiai Rusijos kompanijai „Rosneft”, nes Maskva esą intensyviai ieško galimybių stiprinti savo įtaką buvusios SSRS šalyse, o „Mažeikių nafta” neva esanti puikiausia galimybė iškovoti tvirtas pozicijas Baltijos valstybėse.

Premjero patarėjas S. Spėčius savo ruožtu akcentuoja, kad suderintoje „Mažeikių naftos’ akcijų pardavimo sutartyje yra apribojimai dėl akcijų perleidimo.

R. Rudzkis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo modeliuojamą ateities scenarijų laiko visai realiu.

„Tačiau tokiu atveju nieko baisaus neatsitiktų. Nežinau, kodėl reikia taip paniškai bijoti rusų. Juk bet kuriuo atveju nafta bus teikiama iš Rytų. Kažkada buvo grasinama neprileisti Ivano prie vamzdžio, tačiau reikalai pagerėjo tik tada, kai tas Ivanas atėjo”, – sako R. Rudzkis.

R. Rudzkio teigimu, „Mažeikių naftos” svarba nacionaliniam šalies saugumui yra stipriai pervertinama. R. Rudzkis atkreipia dėmesį į tai, kad į Lietuvą jau kurį laiką sėkmingai importuojami skandinaviški degalai, o padidinti jų importo apimtis nebūtų jokių problemų. Vienintelis „Mažeikių naftos” išskirtinumas yra tai, kad ji moka didelius mokesčius į šalies biudžetą ir yra nemažai darbo vietų garantuojantis darbdavys.