Į Lietuvai priklausančią Kuršių marių dalį atplaukusius užsieniečius gali ištikti šokas. Vadinamieji kartploteriai, palydovinio ryšio dėka rodantys, kur plaukia laivas, staiga pradeda nieko neberodyti.
Mažųjų laivelių, plaukiojančių Lietuvos vidaus vandenimis, laivininkai kalba, jog taip esą todėl, kad Lietuva yra pavėlavusi pateikti savo duomenis.
Vidaus vandens kelių direkcijos direktorius Gintautas Labanauskas patikino, kad jokios bėdos dėl to nėra, nes direkcija turi internetinį puslapį, kuriame duomenys apie laivybos sąlygas yra nuolatos atnaujinami.
Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos gamybos direktoriaus Mindaugo Šimkūno, iš tikrųjų „kartploteriai” nerodo lietuviškųjų Kuršmarių, tačiau Lietuva šiuo atveju nieko nepražiopsojo.
Lietuvai direktyva neprivaloma
Pernai metų viduryje buvo priimta Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl upių informacinės sistemos ES vidaus vandenyse, kurios rengimo darbo grupėje dalyvavo ir M. Šimkūnas.
Pasak jo, pagal šią direktyvą ECDC (visame pasaulyje suprantamas trumpinys, apibūdinantis elektroninį locmano žemėlapį, liaudiškai vadinamą „kartploteriu”) reikalaujama turėti penktos ir aukštesnės klasės Europos vidaus vandens keliuose, sujungtais su kitos ES valstybės narės vidaus vandens keliais, priklausančiais ne žemesnei kaip ketvirtai klasei. M. Šimkūno teigimu, Lietuvai, kurios vandenys priskiriami ketvirtai klasei, bet jie neturi ryšio su kitomis ES valstybėmis, ši direktyva netaikytina.
Beje, vienodų europinių techninių reikalavimų „kartploteriams” dar nėra. Minėtai direktyvai įgyvendinti ir priežiūrai atlikti prie Europos Komisijos yra sudarytas komitetas. Lietuvai šiame komitete atstovauja Vidaus vandens kelių direkcijos gamybos direktorius M. Šimkūnas. Pasak jo, kol kas įvyko tik vienas komiteto posėdis, kurio metu patvirtinta darbotvarkė, pagal kurią vienodi reikalavimai elektroniniams locmano žemėlapiams turėtų būti parengti lapkričio mėnesį.
Nuomos austrų įrangą
Gamybos direktoriaus teigimu, nepaisant to, kad Lietuva neprivalo vykdyti šios direktyvos, ji jau įgyvendino nemažą dalį minėtos ES upių informacinės sistemos paslaugų priemonių. Tačiau elektroninio locmano žemėlapio sistemos, kurios sukūrimas nemažai kainuoja, Lietuva dar neturi. M. Šimkūnas tvirtina, kad jos dar neturi ir nemažai Vakarų Europos šalių. Beje, Lietuva ir šioje srityje jau žengė pirmuosius žingsnius.
Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija bendradarbiauja su Austrijos vidaus vandens kelių plėtros organizacija „Via Donau”. Beje, austrai ir olandai yra „kartploterių” rengimo Europoje lyderiai. „Su austrais mes jau kalbamės apie elektroninių locmano žemėlapių leidimą. Lietuvos žmonės neteisingai supranta, jog pakanka duomenis apie Kuršių marias nusiųsti į kažin kokį pasaulio centrą, ir viskas. Taip nėra. Elektroniniam locmano žemėlapiui sudaryti reikalinga speciali programinė įranga”,- „Vakarų ekspresui” sakė M. Šimkūnas.
Jo teigimu, kolegos austrai netgi sutinka lietuviams kuriam laikui išnuomoti programinę įrangą, kainuojančią kelis šimtus tūkstančių litų, ir apmokyti darbuotojus ja naudotis. Mat austrai nori turėti visos Europos elektroninius locmano žemėlapius. Galimas daiktas, lietuviai jiems padovanos savo elektroninius jūrlapius mainais už programinės įrangos nuomą.
Prireiks dvejų metų
Taigi ateityje baltos dėmės vietoj lietuviškųjų Kuršmarių turėtų nebelikti, tačiau tai pavyks padaryti ne anksčiau kaip per porą metų.
Mat turės būti atliktas nemažas darbas, reikalaujantis pakankamai didelio tikslumo. Pirmiausia teks surinkti batimetrinius duomenis, kuriuos galėtų apdoroti programinė įranga. Tai didžiausia problema. Fizinis darbas matuojant gylį, kurio negali padaryti joks kompiuteris, tik žmogus, yra daugiausiai laiko užimantis dalykas.
Turint batimetrinius duomenis, jau viskas paprasta – jie įvedami į tipinius laukus ir nurodoma pateikimo forma, tad viskas jau vyksta pakankamai greitai.
Skatins turizmo plėtrą
„Noriu pabrėžti, jog mes nieko nepražiopsojome dėl ECDC. Tai yra Lietuvos apsisprendimo ir iniciatyvos reikalas. Mes suprantame bet kurį vokiečių, olandų ar skandinavų vandens turistą, kuris įpratęs naudotis elektroniniais locmano žemėlapiais. Kai staiga, pavyzdžiui, ties Kiaulės nugara, viskas dingsta, pagal tokią sistemą plaukiojantis žmogus tiesiog nebežino, ką daryti. Elektroniniame locmano žemėlapyje, įvedęs reikiamas koordinates, jis matė savo laivo buvimo vietą, be to, jam lygiai taip pat buvo rodomi ir kiti laivai. Tai, suprantama, turi didelės reikšmės laivybos saugumui. Kai staiga ekranas ima ir nušvinta balta spalva, jam būna baisu”,- kalbėjo M. Šimkūnas.
Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, yra suinteresuota, kad Europos elektroniniai jūrlapiai būtų prieinami ir kitiems naudotojams pasaulyje. Vandens turistas, ketinantis vasarą plaukti kateriu ar jachta, paprastai dar žiemą planuoja savo maršrutą. „Sunku tikėtis, kad turistas, atsivertęs locmano žemėlapį ir nematydamas jame nei mūsų Kuršių nerijos, nei Kuršių marių, planuos užsukti į Lietuvos vandenis. Norėdami, kad jis užsuktų, mes turime padaryti taip, kad jis apie mus žinotų. Taigi bet kuriuo atveju „kartploteriai” prisidėtų prie vandens turizmo skatinimo. Nėra informacijos, nėra ir turistų”,- sakė M. Šimkūnas.
Gerintų laivybos saugumą
Pirmiausia elektroninis locmano žemėlapis bus rengiamas Kuršių marioms. Nemunas per siauras, kad jam reikėtų tokio dalyko. Tačiau, M. Šimkūno manymu, ateityje reikėtų padaryti ir Nemuno elektroninį locmano žemėlapį vien dėl to, kad jame būtų galima matyti ir kitus plaukiančius ar stovinčius laivus.
„Jeigu laivas visu greičiu plaukia vingiuota upe, jo kapitonas nežino, kas jo laukia, vaizdžiai tariant, už kampo. Tame žemėlapyje jis galėtų matyti visą atitinkamos atkarpos strateginę situaciją – kur dirba žemkasė, stovi koks nors pramoginis laivas, plaukia barža ir t. t. Tada jis galėtų geriau numatyti savo veiksmus. Juk žinome, kad laive nėra stabdžių. Taigi „kartploteriai” gerokai prisidėtų prie saugios laivybos užtikrinimo vidaus vandens keliuose”,- mano M. Šimkūnas.