„Nebūk prietaringas”, – skelbia tryliktasis džiazo festivalis

Didįjį Smiltynės gaisrą ir Švėkšnos tragediją kai kurie jau spėjo juokais pavadinti šiųmetinio Klaipėdos pilies džiazo festivalio viešųjų ryšių akcijomis. Ir, nors organizatoriai iš tiesų tryliktąjį festivalį pakrikštijo ugniniu, dėl gaisrų jie niekuo dėti.

„Visa muzika bus ugninė. Visus prietarus ir nesėkmes atbaidysime ugnimi”, – sakė festivalio Inga Grubliauskienė.

Ne veltui, sekmadienį, birželio 4 d., festivalį Karlskronos aikštėje užbaigs teatro ir muzikos projektas – režisieriaus Beno Šarkos misterija „Ugnies džiazas”. Na, o festivalis prasidės jau gegužės 31-ąją – Baroti galerijoje bus atidaryta Vlado Straupo fotografijų iš Klaipėdos džiazo festivalio užkulisių paroda „Džiazas tarnybiniam naudojimui…”

Koncertas birželio 2 dienos vakarą bus skirtas architekto Vytauto Šliogerio, džiazo gerbėjo, vieno iš festivalio organizatorių, atminčiai. Po koncerto šalia teatro aikštės bus atidengta Vytauto Karčiausko sukurta „Pėda” architektui atminti.

Šiemet bus keletas naujovių – bus ekranas, kuriame klausytojai galės matyti puikų vaizdą. Anksčiau tik sutemus projektoriai rodydavo vaizdą ant tento. Šiemet veiks „Džiazo taksi” – atlikėjai iš viešbučio iki Teatro aikštės, kur tradiciškai vyks koncertai, bus vežiojami senais automobiliais.

Antrus metus tiesioginę koncerto transliaciją bus galima žiūrėti oficialioje festivalioje interneto svetainėje – www.jazz.lt. Pernai šis bandymas pasiteisino – nemažai žiūrovų pasinaudojo šia galimybe.

Klaipėdos džiazo festivalis virsta „world music” festivaliu. Tačiau, pasak I. Grubliauskienės, ir džiazas nestovi vietoje. „Jis įgauna daug atmainų. Skambės ir funky džiazas, ir džiazrokas, bus netgi hip hopo elementų”, – sakė ji.

Klaipėdos džiazo festivalio biudžetas – 700 tūkst. Lt. 165 tūkst. Lt miesto šventės statusą turinčiam festivaliui skyrė Klaipėdos miesto savivaldybė. Festivalį remia net apie pusė šimto rėmėjų.

Izraeliečiai rodo kaprizus

Pagrindinė šiųmetinio džiazo festivalio žvaigždė – „Eric Marienthal international band”, sudaryta iš puikių atlikėjų. Šį projektą į Lietuvą atveža jau nebe pirmus metus su Klaipėdos pilies džiazo festivaliu bendradarbiaujantis lenkų būgnininkas Kšyštofas Zavadskis.

Neabejotinai publikos prielankumą pelnys pasaulinio garso muzikantai būgnininkas Džodžo Majeris, saksofonistas Rosario Džiulijanis. Pastarąjį ir jo grupę į Lietuvą pakvietė savo pagalbą festivaliui šiemet pasiūlęs Italų kultūros institutas. Kartais patys atlikėjai ieško Klaipėdos džiazo festivalio organziatorių ir siūlosi čia koncertuoti.

Kai kada nepavyksta suderinti kai kurių muzikantų koncerto laiko, jų pasirodymai nukeliami į tolimesnius festivalius. Festivalio repertuaras suplanuotas net dviems trims metams į priekį. Pasiruošimas festivaliui vyksta apskritus metus. Pasak I. Grubliauskienės, per darbus vos pastebi metų laikų kaitą.

„Šiemet grupė iš Izraelio yra pati kaprizingiausia. Tačiau… – I. Grubliauskienė triskart pabeldė į medį. – …kol kas neįvykdomų sąlygų nėra. Žinoma, kaip visada atlikėjai reikalauja specialių sąlygų: viešbučių, maisto. Šiemet atvyks apie šimtą atlikėjų. Jų visų pageidavimai susidėjo į nemažą krūvą…”

Šiemet organizatorių komandą sudaro maždaug 40 žmonių. Jiems, ypač asistentams, darbo sumažėjo – šiais metais atlikėjai atkeliaus nebe kaip anksčiau į Rygos ar Vilniaus oro uostus, o į Palangą. Šiųmetinio festivalio geografija itin plati – dalyviai atvyks iš Kubos, Senegalo, Zambijos, Indijos, tad organizatoriams teko spręsti nemažai problemų, pildyti daugybę dokumentų, ataskaitų, susidurti su biurokratija, bendrauti su ambasadomis.

I. Grubliauskienę nustebino tai, kad daugelio šalių ambasadose nereikia pristatinėti Klaipėdos pilies džiazo festivalio. „Kartais apie jį užsieniečiai žino daugiau nei patys lietuviai. Geriausia informacija – iš lūpų į lūpas. Daugelis stebisi, kad tokio aukšto lygio žvaigždžių galima klausytis nemokamai”, – pasakojo organizatorė.