Šiandien vyksiančiame Klaipėdos miesto tarybos posėdyje turėtų paaiškėti, ar uostamiesčio Socialinės paramos centro vadovės Dianos Stankaitienės pastangos paauklėti Klaipėdos politikus duos vaisių.
Vakar šios biudžetinės įstaigos vadovė metė paskutinį kozirį: antrajame miesto dienraštyje pasirodė užsakytas ir jos pačios parašytas straipsnis, kuriame D. Stankaitienė Tarybos nariams prilipdė netolerancijos etiketę.
Po šios užsakomosios publikacijos Tarybos nariai svarstė, kodėl iš miesto biudžeto išlaikomos įstaigos vadovė, užuot visą savo energiją skyrusi socialiai remtinų klaipėdiečių problemoms spręsti, rūpinasi tik tuo, kad Klaipėdoje ir toliau būtų vykdoma pabėgėlių integracijos programa. Maža to, paaiškėjo, kad į politiką įsivėlusi D. Stankaitienė už Tarybos narius kritikuojantį straipsnį sumokėjo valstybės pinigais.
Iš savo varpinės
Konfliktas tarp Socialinės paramos centro vadovės ir uostamiesčio politikų kilo po to, kai du Tarybos komitetai paprieštaravo tam, kad ateityje pabėgėliai iš užsienio šalių būtų ir toliau integruojami pajūryje.
Nors 2002 metais Klaipėdos miesto Taryba prisiėmė atsakomybę dalyvauti pabėgėlių ir prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos programoje, pastaruoju metu imta baimintis neprognozuojamų pasekmių.
Todėl ateityje siūloma nebeskatinti naujų pabėgėlių atvykimo į uostamiestį ir apsiriboti Klaipėdoje jau gyvenančių užsieniečių integracija.
Tarybos Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Kučinskas vakar mūsų dienraščiui sakė, kad pirmiausia dera pasirūpinti visais socialiai remtinais klaipėdiečiais: „Iš savo varpinės žiūrint, reikia matyti Europos Sąjungos tikslus, bet pirmiausia galvoti ne apie svetimšalius, o apie savo žmones.”
Deja, anot E. Kučinsko, jam susidarė įspūdis, kad Socialinės paramos centro vadovei terūpi pabėgėliai: „Matyt, ji asmeniškai suinteresuota. Tik nežinau, kuo konkrečiai.”
Komiteto pirmininko teigimu, negalima, kaip D. Stankaitienė, aklai vykdyti Europos Sąjungos programas ir negalvoti apie ateitį: „Šiandien mes turime Klaipėdoje pusšimtį pabėgėlių, kuriuos remia valstybė. Bet po kokių dvejų metų jie prakus ir ateis į Savivaldybę reikalaudami pastatyti jiems mečetę… Ką tada Socialinės paramos centras jiems pasiūlys?”
E. Kučinsko teigimu, Klaipėdos valdžia turi iki galo išspręsti klaipėdiečių bėdas: „Kai tapau komiteto pirmininku, važiavau į visas slaugos ligonines ir buvau šokiruotas. Kad jūs pamatytumėte, kas ten darosi! Ir ten guli ne tik asocialūs asmenys! Kas gi jais turi pasirūpinti? Aš nebijau tiesiai šviesiai pasakyti, kad tokia maža valstybėlė kaip Lietuva apskritai neturėtų užsiiminėti tokio pobūdžio labdara, kaip pabėgėlių integracija.”
Parūpo moralė
Skeptiškai iniciatyvą dėl pabėgėlių integracijos programos tęsimo įvertinusio Ugdymo bei jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Vilija Venckutė taip pat tvirtino, kad negalima savo bendruomenės narių statyti į antrąją vietą po pabėgėlių.
„Aš nesuprantu, kodėl Klaipėda turi prisiimti tokią naštą. Lietuvoje – 61 savivaldybė ir tik dešimt jų dalyvauja užsieniečių integracijos programoje. Ar mes neturime savo varganai gyvenančių piliečių, kuriems reikia dar didesnės pagalbos nei svetimšaliams?” – klausė V. Venckutė, nesiėmusi prognozuoti, koks galutinis sprendimas dėl pabėgėlių šiandien bus priimtas Taryboje.
Ji stebėjosi, kad į politiką veliasi biudžetinės įstaigos direktorė D. Stankaitienė: „Nelabai suprantu, kodėl ponia Diana bando auklėti Tarybos narius. Derėtų įvertinti moralės klausimą: kada valdininkė gali pasisakyti, kur derėtų nutylėti ar apie ką kalbėti subtiliau.”
Anot V. Venckutės, pakaktų, kad ateityje būtų pasirūpinta jau Klaipėdoje esančiais pabėgėliais: „Dabar jų problemos sprendžiamos valstybės lėšomis, tačiau būtina mąstyti strategiškai ir pagalvoti, kas rūpinsis šios bendruomenės reikalais ateityje. Įdomu, ar D. Stankaitienė apie tai pagalvojo?”
Vis tiek atvažiuos
Pati D. Stankaitienė, paklausta apie susiklosčiusią situaciją, tvirtino, kad pabėgėlių integravimas uostamiestyje tapo pernelyg hiperbolizuotas.
„Klaipėdos valdžia ėmė aiškinti, kad jeigu toliau bus tęsiama pabėgėlių integracijos problema, į mūsų miestą svetimšaliai plūste plūs. Šiuo metu Ruklos pabėgėlių centre yra vos 60 žmonių, kurie bus paskirstyti dešimčiai programą vykdančių savivaldybių. Be to, ne visi išeis iš centro ir tai reiškia, kad į kiekvieną savivaldybę atvyks vos po kelis žmones”,- sakė Socialinės paramos centro vadovė.
Jos teigimu, pabėgėlių integracijos problema esą išpūsta, nes Klaipėdos politikams tiesiog trūksta tolerancijos ir supratimo: „Net jeigu Taryba nuspręs, kad programos vykdymą reikia nutraukti, pabėgėliai vis tiek atvyks į Klaipėdą. Tiesa, sutartys bus pasirašomos jau ne su mūsų centru, o su nevyriausybinėmis organizacijomis”.
Į klausimą, kokius finansinius nuostolius šiuo atveju patirtų jos vadovaujamas centras, D. Stankaitienė buvo lakoniška: „Apie jokias žalas ar naudas kalbėti negalima. Reikia į pabėgėlių integracijos programą žvelgti per žmogiškumo prizmę. Pabėgėliai yra tiesiog mūsų centro klientai. Apie kokią nors naudą net nekalbu: su pabėgėliais dirba vienas socialinis darbuotojas, tiesa, nedidelę priemoką gauną buhalteris.”
Nepaisant tokios D. Stankaitienės pozicijos, jos vadovaujamas centras, matyt, finansinių problemų neturi, jeigu direktorė gali sau leisti spausdinti mokamus straipsnius.
„Pabėgėlių integracijos programoje yra numatyta, kad jai skirtos lėšos gali būti naudojamos ir visuomenės informavimui. Būtent šiuo tikslu ir buvo parašytas straipsnis”, – tikino centro direktorė.