Uostamiesčio architektai pasigenda aiškios atskirų miesto dalių plėtros koncepcijos, be kurios, didėjant investicijų spaudimui, jau netolimoje ateityje Klaipėdos veidas gali pasikeisti ne į gera.
Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos apskrities organizacijos poziciją išsakiusio architekto Edmundo Andrijausko teigimu, daug diskusijų sukėlęs Vitės kvartalas, kurio dalies detalųjį planą šiandien turėtų svarstyti Klaipėdos miesto taryba, yra vienas iš simptomų, išryškinančių koncepcijos poreikį.
Turi rengti miestas
2000-aisiais Savivaldybės administracijos užsakymu parengtas viso Vitės kvartalo detalusis planas su idėja, kad kvartale dominuos 3-4 aukštų pastatai, o viename gale bus 6-8 aukštų, anot E. Andrijausko, galbūt jau iš tiesų paseno. Vitės kvartale esančių atskirų sklypų savininkai ėmėsi rengti savo detaliuosius planus, kad padidintų užstatymą.
Vienas iš tokių ir yra šiandien numatomas svarstyti modernaus verslo centro Vitėje detalusis planas.
Anot E. Andrijausko, maždaug prieš dvejus metus, pradedant šį detalųjį planą rengti, uostamiesčio valdžia pritarė, jog pirmiausia turi būti parengta nauja viso kvartalo koncepcija. Vėliau šis reikalavimas buvęs užmirštas.
„Vakarų ekspresas” jau rašė, jog LAS Klaipėdos apskrities Ekspertų taryba kreipėsi į miesto valdžią nerimaudama, jog miestui pradedant plėstis didžiuliais tempais dabar padarytos klaidos gali būti jaučiamos dešimtmečiais, o gal ir šimtmečiais. Kalbėdama apie Vitės kvartalo koncepcijos reikalingumą iš „Piliečių tribūnos” į uostamiesčio politikus kreipėsi ir LAS Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.
Organizacijai raštu atsakydamas meras prašė architektų pripažinti, jog asmeniškumai ir tarpusavio konfliktai dėl įtakos projektuojant miesto teritorijose neturėtų užgožti profesionalumo ir nešališko sprendimo dėl miesto kvartalų plėtros vertinimo.
Vis dėlto, anot E. Andrijausko, detaliojo plano užsakovas esąs teisus sakydamas, jog rengti viso Vitės kvartalo koncepciją nėra jo prievolė.
„Strategiją turi parengti miestas”, – pabrėžė jis.
Be koncepcijos neplanuos
Beje, antradienį Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitete leista pradėti rengti šalia būsimojo Vitės verslo centro esančio sklypo detalųjį planą. Bendrovė „Klaipėdos laivų agentūra” čia planuotų biurų pastatą su vidiniu kiemeliu, kurio aukščiausia dalis būtų 8 aukštų.
Nors detalųjį planą dabar leista rengti be koncepcijos, anot „Klaipėdos laivų agentūros” planuoti sklypą paprašyto E. Andrijausko, jos buvo pareikalauta prieš pusantrų metų, todėl užsakovai buvo nuleidę rankas.
Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės teigimu, tuo metu buvo prašyta tik išnagrinėti situaciją, ar planuojami pastatai neužgožtų Gegužės gatvėje 8 esančio paveldo objekto. Tačiau, anot E. Andrijausko, buvo kalbama ne apie pastatėlį, o apie visumos koncepciją.
Vis dėlto, nors komitetas antradienį detalųjį planą leido rengti, E. Andrijauskas sakė be viso kvartalo koncepcijos to nedarysiąs.
Veidą piešia nuo ausies
Sprendimas be visumos, jo teigimu, prilygsta žmogaus piešimui pradedant nuo ausies, o vėliau stengiantis kaip nors „prikabinti” visa kita. Pastačius vieną objektą kiti jau turi derintis prie šio.
Pasak E. Andrijausko, Klaipėdoje yra ne viena tokia vieta, neužstatyta teritorija, kur reikėtų koncepcijos. LAS Klaipėdos apskrities organizacija kaip tik rengia viso miesto planą, bandydama pažymėti vietas, kurioms reikėtų koncepcijų norint po 10-20 metų turėti normalų rezultatą.
Viena iš tokių vietų – ties Šaulių kaimu, kur miesto Bendrajame plane numatyta gyvenamoji statyba, kita – į pietus nuo Jūrininkų prospekto, kur numatomi gyvenamosios ir komercinės paskirties objektai. Kaip šie kvartalai turėtų atrodyti, niekas esą negali pasakyti, nes nėra visumos. Planuojant mažais gabaliukais, anot E. Andrijausko, rezultatas bus blogas.
„Čia ne verslininko problema – jei nėra bendros strategijos, savo gabaliuką jis stengsis išnaudoti maksimaliai. Neturėdamas koncepcijos miestas jam negalės pasakyti, kad čia turi būti aikštė ar dar kas nors”, – sakė E. Andrijauskas.
Jo teigimu, dėl Vitės kvartalo architektai taip kovoja dėl to, kad tai esąs simptomas, kuris pereis ir į kitus kvartalus, o esant labai dideliam investicijų spaudimui tai įvyks labai greitai.
„Nuo vizijų – prie darbų”
Beje, anot E. Andrijausko, koncepcija esąs gana paprastas ir nebrangus dalykas – užtektų ją patvirtinti Klaipėdos miesto tarybai, ir tai taptų dokumentu.
„Bendrasis planas sprendžia pačius bendriausius dalykus. Detalieji planai apima vieną, du, tris sklypelius, kurie sprendžia labai detalius klausimus. Problema ta, kad nėra tarpinės grandies”, – pastebi E. Andrijauskas.
Šį tarpą lyg ir galintys užpildyti specialieji planai taip pat sprendžia gana siaurą problemą.
„Miestas, turėdamas tokius planus, kuriuose aiškiai matyti, kur gyvenamieji namai, aukštesni ar mažesni, darželiai, aikštės, bulvarai, duodamas sąlygas rengti detaliesiems planams galėtų nurodyti, kur kas turi būti. Kol to nėra, iš sklypo savininko galima reikalauti tik viską daryti pagal normas”, – sakė architektas.
Jo teigimu, Vilniuje ir Kaune šias problemas, kiek pavyksta, bando spręsti specialios prie savivaldybių įsteigtos įmonės, o Klaipėdoje to nėra. Metodika, kai pradedama planuoti nuo visumos, yra ir pasaulinė praktika.
„Čia nieko nauja – sovietmečiu taip ir planavome, bet paskui tikriausiai galvota, kad verslas pats viską sureguliuos. Praėjo jau penkiolika metų, ir matome, kad be aiškios miesto pozicijos niekas nesusitvarko, prasideda pinigų spaudimas. Tai labai lengva, kai nėra koncepcijos”, – sakė E. Andrijauskas.
Ne visai tuo, kuo reikėtų, esą užsiima ir Teritorijų planavimo komitetas – šiuo metu daugiausia svarstomi atskiri detalieji planai. Iš esmės komiteto funkcija, anot E. Andrijausko, turėtų būti formuoti miesto poziciją per Bendrąjį, specialiuosius planus bei koncepcijas.
Miesto mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, galbūt Architektų sąjunga ir turi savo viziją, tačiau yra rengiama Bendrojo plano korektūra, kuri atspindės miesto plėtrą įvairiais aspektais. Savo pastabas čia galėjo teikti ir LAS.
„Pagrindinis miesto plėtros dokumentas – Bendrasis planas, kurio korektūra greitai bus patvirtinta”, – pabrėžė R. Taraškevičius.
„Paskutiniu metu labai daug kalbų apie vizijas. Pirmąkart Vitės kvartalo vizija buvo pristatyta 1993 metais, ir ką turime dabar – vieta apleista. Laikas nuo vizijų pereiti prie darbų”, – sakė miesto galva.