Sveikatos apsaugos ministerija deklaruoja, kad vienu svarbiausių prioritetų laikoma ligų profilaktika. Prevencinėms programoms šiems metams skirta net 13,5 mln. litų, bet norintieji pasitikrinti sveikatą sveiki, niekuo nesiskundžiantieji pirmiausia susilaukia gydytojų nuostabos ir net priekaištų. Antras pasipriešinimo profilaktiniam sveikatos pasitikrinimui etapas – eilės, kuriose laukiant, jau užsiregistravus, ir stovint prie gydytojų kabinetų durų galima išties susirgti.
Tenka apsišarvuoti kantrybe
Kauno Centro poliklinikos registratūroje 50 metų amžiaus pacientei, patenkančiai į amžiaus grupę, kuriai valstybė apmoka profilaktinius krūties ir gimdos kaklelio vėžio tyrimus, pataria: „Užsiregistruokite pas šeimos gydytoją. Ji duos siuntimą mamografijai, o tada kreipkitės į Kauno medicinos universiteto klinikas arba Dainavos polikliniką, kur atliekami šie tyrimai”. Dėl gimdos kaklelio tyrimo registratorė patarė kreiptis į poliklinikos moterų konsultaciją.
Tarkim, kad siuntimą jau gavome. Skambiname į Dainavos polikliniką. „Mamografijai dabar neregistruojame, nes jau sudaryta eilė iki liepos 15 dienos. Po to gydytojai atostogaus, todėl skambinkite rugsėjo 15 dieną”, – aiškina registratūros darbuotoja. Į nusistebėjimą ir nusivylimą, kad teks laukti visą vasarą, atšauna: „Ko jūs norite? Moterys masiškai eina tikrintis profilaktiškai, pagal programą”. Paklausus, ar negalėtų dirbti daugiau gydytojų, ji padeda ragelį.
Norint išsitirti gimdos kaklelį, kurio vėžiu gąsdinamos vidutinio amžiaus moterys, nes sergamumas šia liga gana paplitęs, kiek paprasčiau. Centro poliklinikos moterų konsultacijoje paaiškėja, kad tuoj pat ar po pietų pacientei patogiu laiku gali priimti bet kuri dirbanti gydytoja. „Jus pakonsultuos, paims audinį tyrimui, ilgai nesugaišite”, – maloniai sako registratorė.
Kalniečių poliklinikos registratorė patikino, kad gimdos kaklelio tyrimą galima atlikti labai greitai, tereikia užsiregistruoti pas ginekologą, eilių nėra. „Nueikite pas savo šeimos gydytoją, jis viską jums paaiškins: ir kur gimdos kaklelį pasitikrinti, ir kur mamografiją pasidaryti, gausite siuntimą”, – greitosiomis išbėrė pašnekovė.
Pasisekė tik vienoje poliklinikoje
Kauno medicinos universiteto Konsultacinės poliklinikos registratūroje registratorė Vaida paaiškina: jei moteriai dar nėra 50 metų, nesvarbu, kad ji turi šeimos gydytojos siuntimą, teks apsilankyti pas onkologą – mamologą. Jis nuspręs, ar reikia tyrimo. Tik tada bus galima užsiregistruoti.
„Pas onkologą – mamologą teks laukti apie vieną mėnesį, o po to dar porą savaičių – mamografijos”, – paaiškina registratūros darbuotoja. Neturint šeimos gydytojo siuntimo už specialisto konsultaciją teks mokėti 39 litus, o jei šis neduos siuntimo mamografijai, bet vis tiek pacientė norės pasitikrinti, ar jai negresia krūties vėžys, turės sumokėti 82 litus ir 80 centų.
Sulaukusios 50 metų moterys kitu telefonu gali užsiregistruoti mamografijos tyrimui be jokių specialisto konsultacijų. Deja, nurodytu telefonu visą penktadienio pusdienį arba niekas neatsakė, arba linija buvo užimta. Pirmadienį, kai pagaliau pavyko prisiskambinti, pasiūlė užsiregistruoti rugpjūčio 9 dienai.
Vienoje miesto poliklinikų paaiškėjo, kad mamografijos atliekamos ir KMU Onkologijos ligoninėje. „Iki spalio registracija sustabdyta, nes šiam laikotarpiui jau pilna moterų priregistruota”, – teigė ligoninės registratūros darbuotoja. Tačiau ji tikino, kad jei susimokėčiau už tyrimą pati (jis kainuoja apie 60 litų), galėčiau jį pasidaryti ilgai nelaukus.
Pašnekovė informavo, kad šie tyrimai dar atliekami Šančių poliklinikoje.
Šeštadienio rytą paskambinus į poliklinikos registratūrą pagaliau išgirdau gerą žinią: „Paskambinkite pirmadienį, apie pietus, tada pradėsime registraciją mamografijoms birželio mėnesiui”. Šios savaitės pradžioje paaiškėjo, kad eilių čia tikrai nėra: buvo galima užsiregistruoti birželio 1 arba 5 dienai.
Prostatą galima išsitirti greičiau
O vyrams ar tenka ilgai laukti profilaktinio prostatos specifinio antigeno tyrimo? Pasiteiravus Dainavos poliklinikoje paaiškino: „Pirmiausia tegu vyras nueina pas savo šeimos gydytoją, tada gaus siuntimą ir mūsų laboratorijoje galės tą tyrimą pasidaryti”, – aiškino poliklinikos darbuotoja. Ji teigė, kad eilių nėra, galima viską susitvarkyti tą pačią dieną.
Kauno Centro poliklinikoje iš pradžių reikia keliauti pas šeimos gydytoją, šis siunčia pas urologą, o pastarasis duoda siuntimą prostatos tyrimui. Pas urologą didelių eilių nėra, o tyrimui tenka registruotis KMU Onkologijos ligoninėje arba KMU Konsultacinėje poliklinikoje. Pastarosios registratorė pirmadienį pasiūlė užsiregistruoti liepos mėnesiui – tai reiškia, kad teks laukti mažiausiai pusantro, o gal ir du mėnesius. „Anksčiau vietų nėra, viskas užpildyta”, – tikino ji.
Tuo tarpu Onkologijos ligoninėje didelių eilių nėra. Turintiems urologo siuntimą gali tekti palaukti ne daugiau kaip savaitę ar porą. Prostatos specifinio anitgeno tyrimas vyresnio amžiaus vyrams, kurie priskiriami rizikos grupei, daromas nemokamai.
Kaunietis pensininkas Pranas (pavardė redakcijai žinoma) sakė, jog turėdamas Centro poliklinikos urologo siuntimą prieš kurį laiką jau po savaitės buvo užregistruotas prostatos tyrimui Onkologijos ligoninėje ir už jį nieko mokėti nereikėjo. „Viską padarė gerai ir greitai, nereikėjo eilėse laukti”, – džiaugiasi jis. Nustačius padidėjusį antigeno kiekį jam skirtas gydymas.
Ne nauda, o nuostoliai
Susidaro įspūdis, kad viskas priklauso nuo poliklinikos ar ligoninės požiūrio į profilaktinius patikrinimus. Sunku suvokti, kodėl, pavyzdžiui, Dainavos poliklinikoje du mėnesius mamografijos tyrimai iš viso nebus atliekami. Jei gydytojai atostogaus, tai gal ne visi iš karto? Jei tiek daug moterų nori pasitikrinti profilaktiškai, Onkologijos ligoninė galėtų ilginti darbo laiką, skirti daugiau darbuotojų.
Deja, įstaigos nelabai tuo suinteresuotos. Viena iš priežasčių – per maži šių paslaugų įkainiai. Gydytojų sąjunga neseniai Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė reikalavimą indeksuoti prevencinių priemonių, kurias vykdo pirminės sveikatos priežiūros grandies specialistai, įkainius: kardiovaskulinės rizikos turėtų didėti net dvigubai, o kitų paslaugų – trečdaliu.
„Prevencinių programų vykdymas gydymo įstaigoms yra nuostolingas. Net ir padidinus įkainius, jei jos ir nepraranda pinigų, tai nieko ir neuždirba iš profilaktinių patikrinimų. Tai ko tada norėti, kad stengtųsi jų daryti daugiau, organizuoti darbą taip, kad mažėtų eilės”, – aiškina Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.
Sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos nuomone, įkainiai nėra tokie maži, kaip skundžiamasi: „Vos pradėjus man dirbti, šiuos įkainius didinome, pavyzdžiui, gimdos kaklelio prevencijos programos. Tada medikai sakė, kad jie geri. Dabar ir vėl pasidarė per maži, todėl visus juos po truputį didiname”.
Žadama, kad labiausiai, net iki 60 proc. kils tie įkainiai, kurių
struktūroje didžiausią dalį sudaro gydytojo darbas, pavyzdžiui, tepinėlio paėmimas profilaktiškai tikrinantis dėl gimdos kaklelio vėžio. Birželio viduryje Gydytojų sąjunga vertins, kiek realiai pakilo įkainiai ir ar to pakanka, o po to svarstys, kokių priemonių imtis. Galvojama net apie profilaktinių programų stabdymą, jei jos ir toliau bus nuostolingos.
Šiems metams Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos priemonių programai skirta 3,8 mln. litų ir planuojama patikrinti 200 tūkst. moterų, Krūties vėžio atrankinės mamografinės patikros programai – 2,5 mln. litų (numatyta patikrinti 80 tūkst. moterų). Priešinės liaukos vėžio prevencijos programai teko 4,7 mln. litų.
Tačiau kažin ar šiuos planus pavyks įgyvendinti. Dirbantys žmonės neturi kada skambinti po įvairias miesto gydymo įstaigas ieškodami, kur jiems gali greičiau atlikti vieną ar kitą tyrimą. Išgirdę, kad eilė prieis vos ne po pusmečio, o dar reikės važiuoti į kitą miesto galą, daugelis į profilaktinį patikrinimą paprasčiausiai numoja ranka.