Demencijos sindromo priežasčių yra daug, tačiau dažniausia yra Alzheimerio liga
Vyresnio amžiaus žmonės nerimauja dėl su amžiumi stiprėjančio užmaršumo. Kai kurie pokyčiai atminties procesuose yra neatskiriama senėjimo proceso dalis, tačiau ryškūs kasdieniam gyvenimui trukdantys simptomai yra būdingi demencijai. Anksčiau atminties spragos ir su tuo susijusios problemos buvo tapatinamos su organizmo pokyčiais senstant, tačiau dabar žinoma, kad bloga atmintis nėra senatvės palydovas.
Kur aš esu?
Demencija yra sindromas, kuriam būdingi tokie simptomai, kaip nuolatinis tų pačių dalykų klausinėjimas, nesiorientavimas vietoje ir laike, pasiklydimas įprastinėse vietos, savirūpos stoka, nesugebėjimas pasirūpinti asmens higiena, mityba, nesugebėjimas suprasti ir vykdyti instrukcijas ir kiti įprastinę kasdienę veiklą trikdantys simptomai.
Šia liga gali sirgti ir jaunesni žmonės (40 metų), bet dažniau serga vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Apie 5 proc. 65-74 amžiaus žmonių serga Alzheimerio liga, o tarp 85 metų ir vyresnių amžiaus žmonių tikimybė ja susirgti labai išauga ir daugiau nei trečdalis šioje amžiaus grupėje gali sirgti šia liga.
Nėra labai aiškios ribos tarp su amžiumi susijusių pakitimų ir pirmųjų Alzheimerio ligos požymių. Manoma, kad nereikėtų labai nerimauti, jei tik retkarčiais pamirštami vardai ir susitikimai arba pamirštama, ko eita į kambarį ar ketinta sakyti. Kartais gali būti sunku greitai prisiminti reikalingą žodį ar priimti sudėtingą sprendimą, prisiminti, kuri dabar savaitės diena. Jei tik retais atvejais nerandama, kur padėti raktai ar piniginė, apninka trumpalaikis liūdesys dėl konkrečių įvykių ir situacijų – tai dar nėra ligos požymiai. Tačiau jei šie požymiai dažnėja ir pradeda trukdyti darbui bei kasdienei veiklai, būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.
Dešimt pavojaus ženklų
Štai 10 keliančių nerimą ženkpadedami daiktai, jie atsiduria neįprastose vietose, pavyzdžiui, rankinis laikrodis cukrainėje ar šaldytuve), nuotaikos ir elgesio pasikeitimai (nuotaika svyruojanti iki kraštutinumų be jokios aiškios priežasties), charakterio pasikeitimai (senstant charakteris keičiasi labai nežymiai, o sergant Alzheimerio liga atsiranda akivaizdūs, ženklūs, neįprasti charakterio pakitimai), didėjanti apatija (sergantieji tampa labai pasyvūs, apatiški, prarandami pomėgiai, domėjimasis aplinka, įvykiais bei šeimos gyvenimu) – tai ligos ženklai.
Gydoma ne vien vaistais
Jei pastebimi kurie nors iš šių požymių, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją dėl išsamaus medicininio ištyrimo. Tyrimais bei testais nustatomos galimos tokių simptomų priežastys, pavyzdžiui, skydliaukės ligos, depresija bei kitos ligos, sukeliančios demencijos sindromą. Laiku nustačius šias būkles ir jas tinkamai gydant, galima tikėtis pagerėjimo. Diagnozavus smegenų kraujagyslių ligą, svarbios yra profilaktinės priemonės bei šią ligą sukėlusių būklių korekcija, leidžianti apsaugoti nuo spartaus progresavimo. Ankstyva Alzheimerio ligos diagnostika specialistus įgalina laiku pradėti specifinį medikamentinį gydymą ir stabdyti ligos progresavimą, planuoti ateitį bei, išsiaiškinus sergančiojo ir jo šeimos poreikius, nukreipti sveikatos priežiūros ir socialinėms paslaugoms. Be medikamentinio gydymo, labai svarbus tinkamas bendravimas ir supratimas, aplinkos pritaikymas, siekis išlaikyti išlikusius įgūdžius ir skatinti savivertę, pagarbą sergančiajam.
Liga progresuoja nevienodai
Alzheimerio liga progresuoja palaipsniui. Iš pradžių buvę lengvi ir ne itin varginantys simptomai pradeda trikdyti tiek sergančiųjų, tiek jų artimųjų kasdienį gyvenimą. Pamirštami įprastiniai veiksmai, pavyzdžiui, kaip valyti dantis, gaminti maistą, nebeatpažįstami artimi žmonės, blogėja orientacija net ir gerai pažįstamose vietose, painiojama diena su naktimi. Keičiasi elgesys, atsiranda bruzdumas, nerimas ar net agresyvumas, sergantieji gali išeiti iš namų ir paklysti. Kiekvienas žmogus yra labai individualus, tad ir demencijos simptomai gali būti skirtingi ir progresuoti skirtingu greičiu. Pradinėse ligos stadijose sergantysis yra pakankamai savarankiškas, ligai toliau progresuojant savarankiškumas mažėja, toli pažengusios ligos stadijoje reikalinga nuolatinė priežiūra. Kartu gyvenantys artimieji išgyvena dėl sergančiojo pasikeitimų ir kylančių elgesio, saugumo, pasikeitusio bendravimo bei socialinių problemų.
Ankstyva Alzheimerio ligos ir kitų demencijos priežasčių diagnostika padidina galimybę maksimaliai pasinaudoti medikamentinio bei nemedikamentinio gydymo teikiamomis galimybėmis ir gali pagerinti tiek sergančiųjų, tiek jų artimųjų gyvenimo kokybę. Esant minėtiems simptomams reikėtų kreiptis pas savo šeimos gydytoją ar psichiatrą.