Kauno vandens ir šilumos tiekimo monopolininkai užsimojo padidinti mokesčius gyventojams
Kauno valdžiai pritarus, liepos mėnesį miestiečiams gali padidėti išlaidos iš pradžių už šalto, o vėliau – ir karšto vandens suvartojimą. Apie tarifo didinimą AB „Kauno vandenys” įspėjo prieš pusmetį, esą būtina pakeisti 150 tūkst. šalto vandens skaitiklių. Tačiau apie „pardavimo kainos” mokestį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Arūno Keserausko lūpomis prabilo jau ir „Kauno energija”.
Sprendimas priklauso politikams
Šiuo metu už suvartotą šalto vandens kubinį metrą kauniečiai moka 3,93 Lt, o įmonės, įstaigos ir organizacijos – 4,58 Lt. Birželio pradžioje Kauno politikams pritarus, jau po mėnesio gyventojams mokesčiai už šaltą vandenį padidės iki 4,15 Lt. Be to, kiekvieną mėnesį jie turės „Kauno vandenims” mokėti ir papildomą „pardavimo kainos” mokestį už skaitiklių priežiūrą.
„Bet žmonės turės alternatyvą, nes yra dvi pardavimo kainos, – sakė „Kauno vandenų” generalinis direktorius Vilius Burokas. – Jeigu bendrija ar visas namas toliau norės atsiskaityti pagal buitinių skaitiklių parodymus, tai nuo vieno buto bus renkamas 2,73 Lt mokestis per mėnesį, nepriklausomai nuo to, kiek tame bute yra skaitiklių”.
Kitu atveju, jei bendrija nuspręs vadovautis tik namo įvadiniu skaitikliu, iš kiekvieno buto per mėnesį bus renkamas 0,47 Lt „pardavimo kainos” mokestis.
Paradoksalu – didinant mokesčius buitiniams vartotojams, išlaidos už šaltą vandenį iki 3,93 Lt/1 kub. m sumažės juridiniams asmenims.
Įvardijo pagrindinę problemą – skaitiklius
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) šių metų balandį „Kauno vandenims” patvirtino naują šalto vandens kainos apskaičiavimo metodiką, nors iki šiol ji priklausė tik nuo suvartojamo vandens kiekio.
„Skaitiklių priežiūros problema egzistuoja nuo 1997 m., kai vandens, elektros energijos, dujų ir šilumos tiekėjus Vyriausybė įpareigojo savo lėšomis gyventojų butuose įrengti, remontuoti ir keisti skaitiklius”, – sakė V.Burokas.
Anksčiau komisija netvirtino naujų įkainių, esą gyventojai patys turėjo pasirūpinti skaitikliais. „Tačiau procesas užsitęsė tiek, kad šiuo metu Kaune apie 80 proc. buitinių skaitiklių negali būti naudojami komercinei apskaitai”, – sakė V.Burokas.
Vanduo kažkur dingsta
V.Burokas teigia, kad gyventojai beveik nepajus padidėjusių išlaidų už šaltą vandenį. „Vieno namų ūkio išlaidos šaltam vandeniui sudaro apie 2,5 proc. gaunamų pajamų, tuo tarpu socialiai remtiniems asmenims, kurių išlaidos už vandenį sudaro maždaug 2 proc., už suvartotą vandenį yra kompensuojama”, – teigė V.Burokas.
Statistikos duomenimis, trijų asmenų šeima vidutiniškai per mėnesį suvartoja apie 8 kub. m šalto vandens. „Kauno vandenys” nejaučia mokumo problemos, nes gyventojai už vandenį atsiskaito beveik 100 proc.”, – sakė V.Burokas.
Patvirtinus naujus tarifus, „Kauno vandenų” pajamos per metus padidėtų 5,9 proc. (apie 3 mln. Lt). V.Burokas pridūrė, kad vidutiniškai apie 17 proc. namui patiekto vandens „kažkur dingsta”, o kalčiausi yra nesąžiningi vartotojai.
Apetitas didėja
Skaitiklių keitimo vajus, atrodo, yra tik priedanga didinti mokesčių naštą. „Kaune reikia pakeisti 150 tūkst. šalto vandens buitinių skaitiklių, bet nepamirškite, kad yra dar ir 110 tūkst. karšto vandens buitinių skaitiklių”, – bandė įtikinti V.Burokas.
Savivaldybės administracijos direktorius A.Keserauskas dar paaiškino, ką nori pasakyti „Kauno vandenų” vadovas.
„Šilumos tiekėja Kauno energija” jau susirūpino karšto vandens skaitiklių priežiūra, – teigė A.Keserauskas. – Bendrovė rengiasi įvesti naują mokestį, todėl jau rengia dokumentaciją Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai”.
„Mokesčio dydį kol kas skaičiuojame, bet prašymą komisijai turbūt pateiksime kitą savaitę”, – patvirtino „Kauno energijos” vadovas Sigitas Matelionis.
V.Burokas ir S.Matelionis įsitikinę, kad „Kauno vandenys” galėtų prižiūrėti, keisti, remontuoti ir šalto, ir karšto vandens apskaitos prietaisus. Vadinasi, ir juos nupirkti.
Nesutampa skaičiai
Pasak „Kauno vandenų” generalinio direktoriaus V.Buroko, padidinus šalto vandens tarifą ir įteisinus „pardavimo kainos” mokestį, įmonė per ketverius metus pakeistų 150 tūkst. šalto vandens buitinių skaitiklių. „Investuotume iš viso apie 16 mln. litų”, – sakė V.Burokas. Jo įsitikinimu, šiuo metu Kaune reikėtų pakeisti visus 150 tūkst. buitinių šalto vandens skaitiklių.
„Kauno dienai” paskambinus skaitikliais prekiaujančiai UAB „Katra” paaiškėjo, kad standartinis buitinis šalto vandens apskaitos prietaisas kainuoja 50 litų.
„Pritaikytume 10-15 proc. nuolaidą”, – sakė „Katros” atstovas Gintaras Vainilavičius, paklaustas, ar pigiau kainuotų, jei pirktume urmu – tai yra 150 tūkst. skaitiklių. Tad reali visų skaitiklių įsigijimo kaina yra 6,7-7,0 mln. Lt, o ne 16 mln. litų, kuriuos įvardijo V.Burokas.
Jis pripažino, kad į naujus įkainius neigiamai sureagavo ir vartotojai, ir kai kurie politikai. V.Burokas sakė, kad politikams teikiamas ir alternatyvus sprendimas: gyventojams palikti dabar galiojantį tarifą (3,93 Lt/1 kub. m), bet įvesti tik „pardavimo kainą”.
Derasi su mažmeninės prekybos tinklu
Užvakar Kauno miesto Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kupčinskas frakcijos posėdyje V.Burokui priekaištavo, kad socialiai remtini žmonės už šaltą vandenį negali atsiskaityti bankuose papildomai nesumokėję 2-3 litų.
„Mes nesusitarėme su „Lietuvos paštu” dėl mokesčių priėmimo, bet nuo šių metų kovo 1 d. „Nord/LB”, „Hansabankas” ir „Sampas” bankai savo skyriuose mokesčius priima nemokamai, nors prieš tai su jais reikia pasirašyti tiesioginio debeto sutartį”, – sakė „Kauno vandenų” vadovas V.Burokas.
Pasak jo, per du mėnesius tokias sutartis sudarė keli tūkstančiai abonentų. Nieko nekainuoja susimokėti mokesčius ir internetu.
„Tačiau šiuo metu tariamės su vienu didžiausių mažmeninės prekybos tinklų, kuris mokesčius už vandenį galėtų priimti prekybos centruose”, – teigė V.Burokas.
„VP Market” prekybos tinklo atstovė Viktorija Jakubauskaitė patvirtino, kad tarp kitų įmonių svarstomas ir „Kauno vandenų” pasiūlymas.
„Vienas pirmųjų bandymų pateikti daugiau paslaugų pirkėjams buvo su „PZU Lietuva” vykdoma bendra privalomojo transporto draudimo akcija, kurios metu žmogui tereikia paskambinti trumpuoju numeriu, padiktuoti reikalingą informaciją ir atsiimti draudimo polisą bet kurios parduotuvės „Maxima” ir „Saulutė” kasoje”, – sakė V.Jakubauskaitė.