Baltijos prospekte – revoliucinės permainos

Uosto krovinių gabenimo per Klaipėdos miestą galimybių studijoje numatyta, jog vieną iš krovinių į uostą kelių – Baltijos prospektą – tektų rekonstruoti numatant apsaugą nuo neigiamo transporto poveikio.

Pasak galimybių studiją rengusių Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų Pranciškaus Juškevičiaus ir Vidualdo Valeikos, siūloma rekonstruoti Baltijos prospekto sankryžas su Minijos gatve, Taikos prospektu ir Šilutės plentu. Sankryžos būtų dviejų lygių – virš Šilutės plento galėtų atsirasti estakada, po Minijos gatve – tunelis ir kelias į uosto teritoriją.

Rekonstrukcija padidintų transporto srautų laidumą miesto šiaurės-pietų kryptimi, sumažėtų ir oro tarša.

Taip pat pabrėžiama, kad uosto krovinių tarptautinio tranzito koridoriaus trasa – Baltijos prospektu – iš tiesų keliauja nedaug, tačiau uosto ir miesto interesų suderinimas ir susitarimas padėtų pritraukti Europos Sąjungos ir valstybės pinigų.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, preliminariai apie 80-100 milijonų litų galinti kainuoti trijų sankryžų rekonstrukcija vienam miestui būtų per didelė našta, ir problemos nebūtų išspręstos.

Pagrindinis krovinių srautas iš uosto turėtų keliauti Pietiniu išvažiavimo keliu, kuriam jau pradėta rengti galimybių studija. Šiuo keliu išvažiuojantis krovininis transportas, kurio, anot mokslininkų, daugės mažėjant geležinkeliu vežamų krovinių, darys mažiausiai įtakos miesto gyvenimui.

Pasak A. Kamarausko, pagrindinis krovinių srautas važiuotų pro „Draugystės” geležinkelio stotį į vadinamąją Šernų sankryžą, kur būtų naujas transporto mazgas, o paskui – dviejų eilių aplinkkeliu Palanga-Šilutė iki Jakų žiedo.

Uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, krovinių gabenimo per Klaipėdą galimybių studija yra parengta pavėluotai bent dvejus metus. Atskirose uosto dalyse buvo priimta sprendimų, kurie turint tokią studiją būtų kitokie.

Birželio mėnesį ketinama tvirtinti naują Klaipėdos miesto bendrąjį planą, kuriame bus atsižvelgta ir į šią studiją.

Pasak A. Kamarausko, lėšų tikimasi iš 2007-2013 metų ES paramos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.