Pinigai vėl drasko menininkų luomą

Paskirsčius iš miesto biudžeto gautas lėšas laisviems kūrėjams finansuoti, kai kuriems menininkams kilo įtarimų, kad valdiški pinigai išdalinti neteisingai.

Jie lėšas skirsčiusius valdininkus, politikus ir net savo kolegas dabar kaltina piktavališkumu, cinizmu bei akivaizdžiomis vagystėmis. Ypač siunta žinomas panevėžietis skulptorius Alfridas Pajuodis.

Labiausiai jį piktina tai, kad meno projektų vertinimo tarybos nariai, sprendę, kuriuos projektus finansuoti, o kuriuos atmesti, sau atsiriekė nemenką fondo dalį.

Kūrėjas pratrūko kaltinimais

Neseniai meno projektų vertinimo taryba išdalino 51 tūkstantį litų menininkams, kurių kūrybiniai projektai miesto mero Vito Matuzo patvirtintai komisijai pasirodė verti dėmesio ir galintys pasitarnauti kultūriniam Panevėžio veidui gražinti.

Kai net 9 projektus vertinimo taryba dėl vienų ar kitų priežasčių atmetė, kūrėjai prapliupo pagiežingais kaltinimais.

„Nieko sau tvarka. Tie, kas buvo taryboje, „nachališkai” sau ir pasiskyrė pinigus. Dėl atmestų projektų pinigų skirstytojai nebesuko galvų, nesukvietė projektų autorių ir nepaaiškino, kuo jų kūrybiniai sumanymai blogi”, – fondo individualių menininkų projektams remti dalybas kritikavo A.Pajuodis.

Tūkstančiai – patiems skirstytojams

Panevėžiečių meninį skonį galinčių lavinti projektų miesto savivaldybės Kultūros skyriui buvo pateikęs ir pats A.Pajuodis, ir jo žmona Vilma Pajuodienė, save vadinanti laisva poete bei dailininke. Abiejų menininkų projektus pinigus skirsčiusi taryba atmetė.

A.Pajuodis „Panevėžio rytui” sakė buvęs apstulbintas ir šokiruotas, kai palygino pinigų skirstytojų ir finansuojamų projektų autorių sąrašus.

Vertinimo taryboje fotografų sąjungai atstovaujanti fotografijos galerijos direktorė Marija Čičirkienė lėšų gavėjų sąraše įrašyta net tris kartus. Šalia jos pavardės išvardintos sumos: 1000, 4000 ir 8000 litų.

Dailininkų sąjungai taryboje atstovaujantis profesionalus menininkas Tomas Rudokas gaus 10 tūkstančių litų.

Toje pačioje taryboje esantis tautodailininkų vadovas Vidas Mažukna nusipelnė gauti 7 tūkstančius litų.

„Ką, mieste daugiau nėra menininkų, inteligentų, kurie galėtų būti nešališki pinigų skirstytojai? Galima, pavyzdžiui, medikus įtraukti. Ar be M.Čičirkienės ir V.Mažuknos nebėra daugiau žmonių?

Bendrauju su menininkais iš kitų miestų ir negirdėjau, kad pinigų dalintojai pirmiausia finansuotų savo projektus, o likusiems numestų tik trupinius.

Jei jau bando kas kam daryti įtaką, tai ne taip akivaizdžiai – pakiša kitus asmenis, pažįstamus ar gimines. O čia tiek suįžūlėjo, kad žeria litus sau ir neraudonuoja”, – stebėjosi A.Pajuodis.

Ir politikai nereikalingi

Skulptoriaus manymu, į projektų vertinimo tarybą nederėtų įtraukti ir politikų.

„Jiems išvis reikėtų kuo toliau nuo visko būti. Davė pinigų ir tegu eina sau, tegu sėdi ir laukia, kas bus, kokie rezultatai”, – vicemerų Petro Luomano ir Kastyčio Vainausko bei tarybos narių Rimanto Liepos, Laimučio Sėdžiaus ir Loretos Baublinskienės buvimu lėšų dalintojų gretose nepatenkintas skulptorius.

„O biudžetinių organizacijų atstovai kodėl nagus kiša? Ir visokių pusiau valdiškų sąjungų išlaikytiniams nėra ko lėšų skirstytojų taryboje būti.

Jei fondas įkurtas laisviems menininkams, tegu laisvi menininkai ir pasiskirsto tuos pinigus”, – kritikos strėles savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Loretos Krasauskienės, sekretoriato darbuotojo Arnoldo Simėno, Rašytojų sąjungos atstovo Edvardo Vaičiaus, menotyrinko Sigito Laurinavičiaus ir muzikologės Valentinos Žigienės adresu laidė A.Pajuodis.

Apetitas išauga iki milijonų litų

Meno projektų vertinimo tarybos vadovo vicemero Kastyčio Vainausko nė kiek nenustebino A.Pajuodžio nepasitenkinimas ir priekaištai dėl neva neteisingai padalytų pinigų.

Pasak vicemero, taip būna kasmet: ypač pyksta tie menininkai, kurių projektai būna su milžiniškais užmojais.

Šiemet kaip visai nerealus atmestas Laimutės Žitkevičienės prašymas 50 tūkstančių litų skirti jos filmo kūrimui. Ankstesniais metais ši menininkė iš miesto biudžeto prašydavo dar didesnių sumų, savo kūrybinius sumanymus ji vertindavo 6-8 milijonais litų.

Vicemeras prasitarė, kad vienas iš projektų autorių prieš svarstymą varstė jo kabineto duris ir prašė priimti palankų sprendimą.

Nuo balsavimo nusišalino

Paklaustas, kodėl vertinimo tarybos nariai patys sau pasiskyrė nemenkas sumas, K.Vainauskas patikino, kad, svarstant M.Čičirkienės, T.Rudoko ir V.Mažuknos rašytus projektus, šie žmonės nuo balsavimo nusišalino, svarstymo metu išėjo iš salės, tad nepažeidė jokių taisyklių.

Beje, nė vienas iš šių trijų asmenų, vicemero nuomone, nė lito negavo asmeniškai.

Pagal V.Mažuknos parašytą projektą, 7 tūkstančiai litų skirta kasmetiniam tautodailininkų seminarui.

T.Rudoko projektas adresuotas iškiliam panevėžiečiui tapytojui Kazimierui Naruševičiui atminti – bus surengtas tapytojų pleneras. Jam skirta 10 tūkstančių litų.

M.Čičirkienės projektai irgi nėra asmeniški. 1000 litų skirta miesto fotomenininkų parodai Liepojoje surengti, 4000 litų – tarptautinės fotomenininkų bienalės „Panevėžys-Europa 2005” katalogui išleisti, o 8 tūkstančiai litų – tęstinis praėjusių metų projekto finansavimas jos ir A.Aleksandravičiaus fotografijos albumams išleisti.

Komerciniams tikslams – ne

K.Vainauskas sakė galįs paaiškinti motyvus, kodėl projektai buvo atmesti ar palaiminti.

5 tūkstančiai litų skirta Jono Čergelio sukamam dokumentiniam filmui „Dailininkas Vygandas Kosmauskas”, tačiau neskirta lėšų dailininkės Ritos Kosmauskienės ketintam leisti atvirukų rinkiniui su dailininko V.Kosmausko reprodukcijomis.

„Du kartus to paties žmogaus atminimui nusprendėme lėšų neskirti”, – sakė vicemeras.

Patenkintas Jono Sabalio prašymas skirti 10 tūkstančių litų poetės Elenos Mezginaitės kūrybos rinktinei išleisti. 5000 litų gavo projekto, skirto tarptautiniam stiklo menininkų simpoziumui „Stiklo sodas”, autorė Eglė Kartanaitė.

Po 500 litų gavo Rasuolė Kerbedienė ir Ramūnas Grikevičius, rašę prašymus paremti kelionę į tarptautinį tapytojų plenerą Anglijoje. Tačiau į tą patį plenerą norėjusios vykti fotografės Editos Voverytės vertintojai neparėmė. Prašymo atmetimo motyvas – ji nėra tapytoja.

Neišgirstas liko Gendriaus Jakubėno prašymas skirti lėšų autorinių dainų albumo „Savas miestas” leidybai.

Pasak K.Vainausko, projektų vertintojai laikėsi nuostatos neskirti biudžeto lėšų projektams, kurie gali būti komerciniai. Todėl pinigų negavo ir fotografas Antanas Gylys, ketinęs leisti fotoalbumą „Kristaus Karaliaus katedra”.

Vertinimo taryba suabejojo ir Aldonos Beržanskienės galimybėmis įgyvendinti užsibrėžtą tikslą. Moteris prašė 32 tūkstančių litų tapytojo Klausučio Beržansko albumui išleisti. Šiam projektui dėl jo nerealumo lėšų neskirta.

Dėl fotomenininko Valentino Pečinino prašymo paremti jo ketinimą leisti meninį albumą taryba galutinio žodžio dar netarė. Nori pamatyti jo darbus.

Apie Fioklą niekas nieko negirdėjo

Šiemet lėšų neskirta ir menininkų A.Pajuodžio bei V.Pajuodienės projektams.

Skulptorius prašė pinigų miesto garbės piliečio Kazimiero Naruševičiaus paminklinei lentai sukurti.

Pasak K.Vainausko, A.Pajuodžio projektas buvo pateiktas ne tuo adresu, paminklinėmis lentomis rūpinasi paminklosaugos skyrius, be to, tokiems darbams turi būti skelbiamas konkursas.

V.Pajuodienė pageidavo lėšų projektui „Fioklos suprematistinė poezija ir grafika” įgyvendinti.

Vicemeras teigė, kad dėl šio projekto vertintojai turėjo pasukti galvas, norėdami suprasti, kokį produktą menininkė miestui siūlo, kokia neva nauja kūrybos kryptis slepiasi po Fioklos pavadinimu.

Keliuose projektu pavadintuose lapuose buvo keli eilėraščiai ir piešinys, kuriame pavaizduota tarp pakalnučių besigananti karvė.

Pasak K.Vainausko, nei dailininkai, nei rašytojai nebuvo girdėję, kas yra ta Fiokla, nėra matę kokių nors kitų jos darbų, tad skirti lėšų nežinia kam nesiryžo.

„Aš negaliu nieko komentuoti, pasižiūrėkite internete. „Delfi” portale yra Fioklos asmeninis puslapis, ten lygiai tas pats pateikta kaip projekte. Jei žmogus pretenduoja į dailininkus, turėtų kūrybą rodyti, aš jos niekur nemačiau”, – „Panevėžio rytui” sakė Dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas T.Rudokas.

Pernai V.Pajuodienė kaip projektą buvo pateikusi lygiai tą pačią kūrybą, bet lėšų irgi negavo.

„Ji yra šių metų Panevėžio literatūrinės žiemos konkurso laureatė, neseniai gerai pasirodė Obeliuose, poetai jai primygtinai siūlo knygas leisti”, – meno projektų vertintojų neišprusimu piktinosi A.Pajuodis.