Šį mėnesį sergantieji diabetu jau nebegavo kompensacijų gydomajam maitinimui. Jas (17-25 litų per mėnesį) diabetikai gaudavo nuo 1991 metų, tačiau šiemet nuspręsta šias išmokas panaikinti. Nors apie 60 tūkstančių ligonių interesams atstovaujanti Lietuvos diabeto asociacija nenorėjo sutikti, jog būtų atimamos išmokos, protestavo prieš tokį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) žingsnį, tačiau sprendimas jau įsigaliojo.
Paviešino asmens duomenis
Minėtas kompensacijas sergantiesiems cukriniu diabetu iki birželio 1 dienos mokėjo „Sodros” teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pasirašyta sutartimi. Panaikinus išmokas, „Sodros” Kauno skyrius apie tai informavo diabetu sergančius žmones, išsiųsdamas paštu jiems pranešimus.
„Sodra” išsiuntė pranešimą be jokio voko – atviru tekstu atvirlaiškyje, – piktinosi kaunietė Rasa. – Esu pakeitusi gyvenamąją vietą ir man skirtas pranešimas pateko giminaičiams, nuo kurių savo ligą slėpiau. Man labai skaudu, kad išdavė mano paslaptį. Jaučiuosi labai blogai ir esu šokiruota. „Sodra” pažeidė mano teises, paviešindama asmens duomenis. Juk pirmiausiai šie pranešimai pateko į paštą, kur juos galėjo skaityti korespondencijos skirstytojai. Net nedarbingumo lapeliuose nėra rašoma diagnozė, o tik ligos kodas. Nejaugi „Sodra” neturėjo galimybės išsiųsti pranešimų vokuose? Geriau jau visai jų nebūtų siuntusi, juk apie kompensacijų panaikinimą informavo žiniasklaida, Lietuvos diabeto asociacija, diabetikų klubai”.
Rasa pasipiktinusi, jog „Sodra”, kuriai visą gyvenimą mokėjo ir tebemoka mokesčius, pažeidė asmens duomenų apsaugos įstatymą. „Argi valstybinei institucijai negalioja įstatymai?” – stebėjosi moteris.
Norėjo kuo greičiau informuoti
„Sodros” Kauno skyrius išsiuntė 12 tūkstančių pranešimų diabetikams, jog kompensacija gydomajam maitinimui nuo birželio 1 dienos nebebus mokama.
„Norėjom padaryti gerą darbą žmonėms ir informuoti apie kompensacijų mokėjimo nutraukimą, kad jiems tai nebūtų netikėta, – sakė „Sodros” skyriaus direktorius Antanas Baranauskas. – Rūpinomės, kad žmones kuo greičiau pasiektų ši informacija, derėjomės su paštu”.
Pranešimai buvo išsiųsti atvirlaiškių forma taupant lėšas, nes šios išlaidos įstaigos sąmatoje nebuvo numatytos.
„Sodros” Kauno skyriaus direktorius A.Baranauskas pripažino, jog sulaukė keleto žmonių nusiskundimo dėl tokia forma pateiktos informacijos. „Šių žmonių mes atsiprašome”, – sakė skyriaus vadovas.
Išmokas gydomajam maitinimui nuspręsta nutraukti, nes, SAM atstovų tvirtinimu, esą kompensacija nėra efektyvi, neaišku, kur žmonės tuos pinigus išleidžia. Valdininkai taip pat mano, jog nė viena kita ligonių grupė negauna piniginių kompensacijų, todėl diabetu sergantieji turėjo nemotyvuotų privilegijų.
Tačiau medikai tvirtina, kad tinkama mityba yra viena pagrindinių cukrinio diabeto gydymo dalių. Sergant diabetu gerai kraujo gliukozės kontrolei vien medikamentų nepakanka. Suvalgomas maistas tiesiogiai veikia kraujo gliukozę. Diabetikas turi rinktis visavertį maistą: daug grūdinių produktų, daržovių, vaisių, liesos mėsos, žuvies, pieno produktų. Toks racionas kainuoja brangiau nei tas, kurį renkasi sveikas nedideles pajamas gaunantis žmogus.
Taupo ligonių sąskaita
Panaikinus išmokas gydomajam maitinimui, diabetikams kompensuojama daugiau nei iki šiol savikontrolės priemonių.
Vaikams kompensuojama 1800 diagnostinių kraujo gliukozės testų per metus, I tipo diabetu sergantiems – 600 testų metams, II tipo sergantiesiems, besigydantiems insulinu, – 300 testų metams, II tipo sergantiesiems, nesigydantiems insulinu, 150 testų metams.
Ne paslaptis, kad net iki šiol kompensuojamomis 150 juostelių, kurių pakakdavo tik vienam mėnesiui, nepasinaudodavo beveik pusė sergančiųjų, kuriems tai priklausė. Kai kurios gydymo įstaigos, taupydamos pinigus, draudė gydytojams jas išrašyti, ar, savo nuožiūra, patys gydytojai nerašė kompensuojamųjų savikontrolės priemonių. Ne vienas toks skundas yra pasiekęs Lietuvos diabeto asociaciją. Jos prezidentė Vida Augustinienė ragina visus sergančiuosius reikalauti, kad gydytojai išrašytų jiems priklausančias diagnostines juosteles.
„Gydytojai iš karto visų juostelių negali skirti. Jie turi teisę vienu kartu išrašyti receptą diagnostinių juostelių trims mėnesiams, bet gali rašyti ir kas mėnesį. Pavyzdžiui, vaikams priklauso kas mėnesį po vieną dėžutę 150 juostelių. Gydytojas vienu receptu gali išrašyti trijų mėnesių normą vaikui – 450 juostelių”, – sakė V.Augustinienė. – Tačiau nemažai gydytojų vengia skirti ligoniams jiems priklausančias juosteles, nes taupo lėšas. Tai įteisinta oficialiai: tie medikai, kurie sutaupo kompensuojamųjų vaistų sąskaita, metų pabaigoje už tai gauna premijas”.
Lietuvoje yra užregistruota apie 60 tūkstančių sergančių cukriniu diabetu žmonių. Dar didžiulė dalis šalies gyventojų (apie 100 tūkstančių) nežino, kad serga šia sunkia ir klastinga liga.
Diabetas – tai endokrininė liga, kai organizmas negali normaliai pasisavinti gliukozės. Ji neišgydoma, bet kontroliuojama. Jei diabetas ilgą laiką nekontroliuojamas, gali vystytis pakitimai, dėl ko anksti netenkama darbingumo, tampama invalidais. Neretai diabetikai apanka, jiems amputuojamos kojos. Taip gal nenutiktų, jei ligoniai penkis kartus per dieną diagnostinėmis juostelėmis tikrintųsi cukraus kiekį kraujyje ir jį reguliuotų medikamentais.
Violeta Gustaitytė