Nemažai medikų, ligonių organizacijų piktinasi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengta naująja kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų nustatymo tvarka. Įsigalioti kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainynas turėtų po mėnesio, tačiau jau dabar specialistai prognozuoja, kad naujosios tvarkos taikymo pasekmės gali būti labai skaudžios.
Teks gydyti ligoninėse
Pagal naująjį SAM kompensuojamųjų vaistų grupavimą, mažas pajamas gaunantys ligoniai galės gydytis tik senosios kartos pigiais vaistais. Modernių jie paprasčiausiai neįstengs įsigyti. Ligonis nemokamai gaus pigiausią kompensuojamąjį grupės vaistą (arba mažiausiai už jį teks primokėti). Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai tvirtina, kad efektyvumu ir veikimu pigieji vaistai nuo brangiųjų niekuo nesiskiria.
Tačiau gydytojai tvirtina, kad yra ligų, kurioms vaistų analogai netinka. Tai onkologiniai susirgimai, astma, psichikos ir nervų, širdies, skrandžio ligos. Ligoniams gali tekti primokėti po 100-200 litų už vaistus, kuriais jie šiandien sėkmingai gydosi. Specialistai tvirtina, kad skirtingiems pacientams skiriami vaistai ir jų skirtingos dozės SAM valdininkų valia niveliuojami, nesiremiant medicinine logika.
Psichikos ligomis sergantieji turi mažas socialines garantijas, jų pajamos dažniausiai labai menkos. Jie negali primokėti už iki šiol naudotus vaistus. Medikų teigimu, negalima keisti vaistų, skirtų psichikos ligoms gydyti, kadangi jie nėra tapatūs. Tai patvirtina moksliniai ir klinikiniai tyrimai. Skirtinga vaistų cheminė sudėtis lemia skirtingą poveikį, todėl vaistų efektyvumas ir šalutinis poveikis – skiriasi. Medikai tvirtina, kad tai gali sukelti neprognozuojamą savižudybių skaičiaus didėjimą.
„Valdžia daro didžiausią klaidą, – „Kauno dienai” teigė Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos vadovas profesorius habil. dr. Algirdas Dembinskas. – Vaistų poveikis skirtingas. Jų negalima priskirti, kaip dabar norima, vienai grupei. Neabejoju, kad, įsigaliojus naujajai vaistų kompensavimo tvarkai, psichikos ligonių sveikatos būklė pablogės. Dauguma pacientų negalės už vaistus primokėti po keletą šimtų litų, todėl turėsime skirti kitus. Tačiau kaip jie psichologiškai jausis, kai išgirs, kad vaisto, kuriuo iki šiol sėkmingai gydėsi, nebegaus? Skiriamo kito jie nenorės, nes sakys, jog yra išmėginę ir jis nepadėjo. Bus nemažai chaoso. Daug ligonių, kurie dabar gydomi ambulatoriškai, turės vėl grįžti gydytis į ligonines. Valstybė, užuot sutaupiusi (ko ji siekia naująja tvarka), patirs didelius nuostolius”.
Neturės pasirinkimo?
Ne tik psichikos, bet ir kvėpavimo, kitomis ligomis sergantys žmonės negalės primokėti po keletą šimtų litų už vaistus, kuriais jie gydosi dabar, ir naudos pigius, jų tvirtinimu, mažesnį poveikį turinčius vaistus. Gydytojai savo ruožtu teigia, jog neturės pasirinkimo ir galės siūlyti sergantiesiems tik siaurą spektrą vaistų.
„Versdami gydytojus vieną vaistą keisti kitu valdininkai gali ne tik pabloginti sergančiųjų astma gydymo kokybę, bet netgi nieko ir nesutaupys, – teigė Lietuvos astmos klubų asociacijos prezidentė Eglė Kvedaraitė. – Sunkios astmos formos gydymo išlaidos gali padidėti net 50 procentų, nes keičiant šiuo metu naudojamą vaistą „Seretide” į „Symbicort”, pastarojo reikės dvigubai didesnių dozių. Sunkios formos astmos gydymo išlaidos vienam ligoniui gali padidėti apie šimtą litų per mėnesį”.
E.Kvedaraitė tvirtina, kad SAM, rengdama vaistų grupavimo tvarką, neklausė asociacijos nuomonės. Gydytojai taip pat neturėjo galimybių susipažinti su numatomu vaistų grupavimo mechanizmu. 88 proc. sergančiųjų astma žmonių dar serga ir gretutinėmis ligomis, kurioms vaistai dažniausiai nekompensuojami. Apklausos duomenimis, 70 proc. sergančiųjų teigia, kad galėtų primokėti 10 litų, 20 proc. – iki 20 litų, o 4 proc. šių ligonių primokėti už vaistus iš viso negali.
Dėl naujos vaistų grupavimo tvarkos, pasak E.Kvedaraitės, nukentėtų vidutinio sunkumo ir sunkia astmos formomis sergantys žmonės, nes dėl vaistų dozių skirtumų atsirandantys kainų skirtumai bus perkelti ant jų pečių. Valstybė mėgina taupyti keldama riziką savo piliečių sveikatai, o gal net gyvybei.
Kai kurių vaistų sąraše neliko
Dar nepasirodžius naujam kainynui, iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbraukiami kai kurie brangesni vaistai. Sąraše nebeliko kai kurių naujų psichikos, onkologinėms ligoms gydyti skirtų vaistų. Jų vietą užims pigesni generiniai preparatai.
„Jei šalia firminio yra tos pačios cheminės struktūros generinis vaistas, tai vienas iš jų bus kompensuojamas visiškai. Bet jei nėra kito vaisto ir kaina bus nustatoma pagal Europos Sąjungos šalių mažiausią kainą, o Lietuvoje jos nenorės nuleisti, tada tikrai bus problemų. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Ispanijoje didžiąją dalį vaistų sudaro generiniai. Lietuvoje situacija kažkodėl yra atvirkštinė. Ministerijos norai suprantami: turi būti sudaryta konkurencija, kad vaistų kainos kristų”, – teigė Lietuvos chemoterapeutų draugijos pirmininkas, Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantas onkologijai chemoterapijai Alvydas Cesas.
Jam labiau nerimą kelia, kad iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo buvo išbraukti bisfosfonatai, skiriami onkologinių ligonių gydymui, kai metastazės išplitusios kauluose.
„Jei dėl eritropoetino dar galima ginčytis – turime kuo jį pakeisti, tai išbraukti vaistai „Zometa” buvo vieninteliai realiai netgi pailginantys ligonių, sergančių krūties ir prostatos vėžiu, gyvenimą. Šie vaistai sumažina naujų metastazių atsiradimą kauluose, – sakė A.Cesas. – Naudojant „Zometa”, sumažėja skausmas, pagerėja ligonių gyvenimo kokybė. Jie gali vaikščioti, dirbti, nes tai efektyvus ir veiksmingas vaistas. Jo nenaudojant, reikia didinti narkotinių vaistų dozes, ligoniai darosi mieguisti, prikaustomi prie lovos, negali dirbti, vairuoti. Nors „Zometa” – gana brangūs vaistai, labai svarbu, kaip ligonis nugyvens jam likusį laiką: ar gulės lovoje ir merdės, ar galės vaikščioti, apsitarnauti, galbūt net dirbti ir mokėti mokesčius. Pastaruoju atveju valstybė mokesčių pavidalu susigrąžintų vaistams skirtus pinigus”.
Siekiama mažinti kainas
„Manome, kad nepablogės ligonių aprūpinimas vaistais, – tvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėjas Eduardas Vaitkus. – Psichikos ligoms gydyti skirtų vaistų grupavimo klausimu tarėmės su psichiatrais ir išsiaiškinome, kad mažiausiai ketveri vaistai bus prieinami visiems ligoniams (už juos – mažos priemokos). Suprantama, visi norėtume, kad ligoniai turėtų galimybę gauti absoliučiai visus, net pačius geriausius pasaulyje vaistus, bet, įvertinant ekonominę situaciją, to kol kas pasiekti negalime”.
Įvedus naują vaistų kompensavimo tvarką, pasak E.Vaitkaus, padidės firmų konkurencija ir dėl to gali mažėti vaistų kainos.
„Už sutaupytus pinigus nupirksime daugiau vaistų, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas. – Pastaruoju metu kiekvieną mėnesį vaistams kompensuoti išleidžiama apie 18 proc. lėšų daugiau nei pernai. Per pirmąjį pusmetį susidarys apie 40 mln. litų išlaidų daugiau, nei planuota. Jei nenorėsime matyti šios problemos, tai metų pabaigoje bus siaubinga finansinė duobė ir didžiulės problemos”.
E.Vaitkus neigia, jog problemų iškils sergantiesiems astma. „Abu vaistai – ir „Seretide”, ir „Symbicort” visame pasaulyje užregistruoti lengvai, vidutinei ir sunkiai astmai gydyti, – sakė E.Vaitkus. – Neabejotinos išvados, kad vienas vaistas už kitą efektyvesnis, padaryti negalima, nes vieni moksliniai duomenys liudija, kad vienas vaistas efektyvesnis, kiti – jog kitas. Sunki bronchinė astma gydoma ne vien šiuo vaistu, dėl kurio nerimauja ligoniai. Triukšmas keliamas dėl „Seretide”, neva jis geresnis. Bet ligonį ištikus astmos priepuoliui ir susipurškus „Seretide”, jis suveikia tik maždaug po valandos. O pigesnis suveikia iš karto – per keliasdešimt sekundžių – porą minučių”.
Ministerija siekia, kad abu vaistai tarp savęs konkuruotų ir mažėtų jų kaina.
Tikimasi, kad naujoji kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų nustatymo tvarka padės sutaupyti nuo 20 iki 40 milijonų litų. Tačiau ligoniai piktinasi, kad valstybė nusprendė taupyti keldama riziką sveikatai ir net gyvybei.
Pagrindinis numatomas pakeitimas – bazinė vaisto kaina skaičiuojama pagal 6 aplinkinių šalių – Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos, Lenkijos ir Vengrijos, kurios artimos Lietuvai pagal BVP tenkančio vienam gyventojui dalį arba perkamąją galią, vaistų kainų vidurkį. Visi vaistai grupuojami: du ar daugiau preparatų, kurie veikia panašiai, nors jų cheminė formulė skirtinga, šiuo metu yra atskirose kompensuojamųjų vaistų eilutėse ir atskirai kompensuojami. Dabar abu medikamentai surašyti į vieną eilutę.
Vaistai grupuojami pagal kriterijų – pigiausią tos grupės preparatą. Medikai sako, jog tai prilygs spaudimui gydyti žmones 20-30 metų senumo vaistais, nes naujų ligoniai neįpirks.
Violeta Gustaitytė