A.Dudajeva sugrįžtų tik į laisvą tėvynę

Knygą Lietuvoje išleidusi pirmojo čečėnų prezidento našlė dabartinius vadovus vadina išdavikais

Žuvusio pirmojo Čečėnijos respublikos Ičkerijos prezidento Džocharo Dudajevo našlė Ala Dudajeva nuo šių metų sausio gyvena Lietuvoje. Ji išėjo į viešumą tik pristatydama savo knygą „Laisvės riteris”. Savaitgalį viešėdama Kaune moteris kalbėjosi su „Kauno dienos” žurnalistu.

Nenori pasijusti išdavike

A.Dudajeva sausį atvyko į Lietuvą, gavusi leidimą laikinai apsigyventi mūsų šalyje. „Čia neketinu gyventi visą gyvenimą. Kai mano tėvynėje čečėnai laimės – grįšiu ten. Tikiu, kad mes laimėsime. Lietuva – antroji mano tėvynė, ją labai myliu, kaip ir jos žmones, tačiau norisi į gimtinę”, – tyliu balsu kalbėjo A.Dudajeva.

Kai moteris buvo priversta palikti Čečėniją, ji gyveno Ingušijoje, Gruzijoje, Azerbaidžane ir Turkijoje. „Šiose šalyse turiu draugų. Pastaruoju metu gyvenau Turkijoje, kur įsikūrė mano dukra su anūkais. Du sūnūs gyvena Lietuvoje”, – pasakojo A.Dudajeva.

2003 metais A.Dudajeva atmetė tuometinio Čečėnijos respublikos vadovo Achmado Kadyrovo pasiūlymą grįžti į Čečėniją. „Jis sakė, kad garantuos apsaugą, neturėsiu finansinių problemų. A.Kadyrovas manė, kad galėsiu padėti atstatyti taiką šalyje. Tačiau mano šalis nebuvo vieninga, o patys žinote, kuo viskas baigėsi. (Maskvos remiamas A.Kadyrovas 2004 metais Grozne buvo susprogdintas. – Aut. past).

Labai noriu, bet negaliu grįžti. Nebijau dėl savęs, tačiau būčiau išdavikė. Juk žmonės, kurie kovoja dėl laisvės, dabar slapstosi miškuose. Negalėčiau ramia sąžine vaikščioti gatve. Šalis nevieninga, nes valdžioje išdavikai, įvesta šimtatūkstantinė Rusijos armija”, – sakė A.Dudajeva.

Žmonės tebesitiki herojaus sugrįžimo

Sovietų armijos generolas Džocharas Dudajevas 1991-aisiais buvo išrinktas respublikos prezidentu. Jis žuvo 1996 metų balandžio 21 dieną Čečėnijos vakaruose. Vėliau paskelbta, kad Rusijos specialiosios tarnybos užfiksavo palydovinio telefono, kuriuo kalbėjo Dž.Dudajevas, signalą ir į tą vietą paleido raketą iš lėktuvo. Kitos dvi versijos: prezidentas žuvo sprogus bombai automobilyje arba sąmoningai leido save nužudyti, nes neva tik su tokia sąlyga Maskva sutiko pradėti derybas dėl taikos.

Iki šiol Čečėnijoje sklando gandai, kad Dž.Dudajevas gyvas. „Taip jau yra. Jis buvo herojus, žmonės kalba, apie ką svajoja. Tačiau jie nebuvo mano vyro laidotuvėse. Po pirmojo Čečėnijos karo turėjau progų aplankyti jo kapą, o dabar jau ne”, – sakė A.Dudajeva.

Knygoje – atsiminimai, eilės, piešiniai

Prieš keletą metų A.Dudajevos Azerbaidžane rusų kalba išleista knyga vadinosi „Milijonas pirmasis”. Ji taip pavadinta remiantis Dž.Dudajevo atsakymu į klausimą, kiek generolų yra Čečėnijoje. Jis atsakė, kad kiekvienas čečėnas – generolas, o jis – milijonas pirmasis. Vėliau knyga buvo išversta į prancūzų ir estų kalbas.

Į lietuvių kalbą išverstą savo knygą ji pavadino „Laisvės riteris”. Kaip sakė pati A.Dudajeva, pavadinimas pakeistas, kad lietuviams būtų labiau priimtinas ir geriau skambėtų. Prancūzijoje knyga taip pat vadinosi kitaip – „Čečėnijos vilkas: Džocharas Dudajevas”. Be autorės atsiminimų, knygoje pateikta daug jos eilėraščių, dailės kūrinių. „Kai vyras išvykdavo, jo labai laukdavau ir kurdavau eiles”, – jaudindamasi pasakojo A.Dudajeva, kuri šeštadienį knygą pristatė Kauno čečėnų bendruomenei.

Smerkia V.Putiną

Moteris tvirtai tiki Čečėnijos sėkme kovoje dėl visiškos nepriklausomybės, tačiau suvokia, kad tai sunkus tikslas, esant dabartinei situacijai. Ji prisimena, kaip vos tik išrinktas Rusijos prezidentu Vladimiras Putinas kriminaliniu žargonu paskelbė, kad čečėnus „budiet močitj v sortire” („skandins išvietėje”).

„Bet nemanau, kad jis nekenčia tik čečėnų, jis apskritai nekenčia žmonių. Galima prisiminti povandeninio laivo „Kursk” tragediją, kai pasaulis tiesė pagalbos ranką, bet jos buvo atsisakyta. Kitas atvejis – „Nord Ost” tragedija, kai nepasigailėjo ne tik jaunų čečėnų, bet ir daugelio rusų. Plačiai nuskambėjo namų sprogdinimai Maskvoje, Volgodonske, Buinakske, įvykiai Riazanėje. (Po čečėnams priskirto Maskvos namų sprogdinimo Riazanės gyventojai 1999 metų rugsėjį sučiupo Rusijos slaptųjų tarnybų pareigūnus, nešančius sprogmenis į gyvenamųjų namų rūsius. Netrukus tuometinis premjeras V.Putinas pareiškė, kad už teroro aktus atsako čečėnų karo vadai, o paskui prasidėjo antrasis Čečėnijos karas. – Aut. past.) V.Putinui žmonės – tik instrumentas”, – mano A.Dudajeva.

Skrisdamas į Vilnių bijojo pasikėsinimo

Dž.Dudajevas į Vilnių buvo atvykęs 1993 metų sausio 29 dieną, tačiau apie jo vizitą mažai kas žinojo. Tik vėliau paaiškėjo, kad Dž.Dudajevas buvo telegrama pakviestas atvykti į Lietuvą Vytauto Landsbergio, kuris buvo opozicijos lyderis. Teigiama, kad vėliau buvo parengta kita telegrama, atšaukianti kvietimą, tačiau nežinia, ar ji buvo perduota Dž.Dudajevui.

1993 m. sausio 29 d., apie 12.30 val., į Vilniaus oro rouostą atskrido Dž.Dudajevo lėktuvas. Kaip vieno Seimo posėdžio metu informavo Kazys Bobelis, atvykusieji buvo sulaikyti lėktuve, o vėliau apie dvi valandas laikyti oro uosto svečių salėje. Čečėnai buvo ginkluoti. Paskui svečiai buvo nuvežti į „Lietuvos” viešbutį. Vėliau įvyko pasitarimas pas Seimo Pirmininką Česlovą Juršėną, čia nutarta vizitą laikyti privačiu. Kitą dieną su Dž.Dudajevu susitiko ir V.Landsbergis, o vakare čečėnai išvyko namo.

„Džocharas tada norėjo užmegzti kuo daugiau ryšių su užsienio valstybėmis. Kelionė į Lietuvą buvo viena pirmųjų. Vizitas laikytas paslaptyje, nes bijota pasikėsinimo. Juk lėktuvą galėjo numušti”, – sakė A.Dudajeva.

Oficialusis Vilnius laiko Čečėniją Rusijos Federacijos sudėtine dalimi. Tarp Lietuvos politikų yra nemažai Čečėnijos nepriklausomybės rėmėjų, Lietuvoje veikia Čečėnijos informacijos centras.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.