Prastesni įvertinimai skolinimosi nebrangins

Įtakingai reitingų agentūrai „Standard & Poor’s” pabloginus Lietuvos skolinimosi reitingų perspektyvą, Finansų ministerijos specialistai nemano, kad šalies skolinimosi išlaidos didės. Analitikai prognozuoja, kad ateityje reitingas priklausys nuo eurointegracijos spartos.

Po Europos Komisijos sprendimo, kad Lietuva yra nepasirengusi stoti į euro zoną nuo 2007-ųjų, tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor’s” pablogino Lietuvos kredito reitingų perspektyvą ir pakeitė ją iš teigiamos į stabilią.

„Standard & Poor’s” nepakeitė anksčiau Lietuvai suteiktų A ilgalaikio skolinimosi ir A-1 trumpalaikio skolinimosi reitingų.

„Standard & Poor’s” sprendimą grindžia abejonėmis, kad Lietuva sugebės įsitraukti į euro zoną 2008 metais. Agentūra skelbia, kad kylančios energetikos kainos, mažėjantis nedarbas bei valdžios išlaidos artėjantiems rinkimams gali dar labiau padidinti infliaciją Lietuvoje. Europos Komisijai nusprendus griežtai laikytis Mastrichto kriterijų, euro įvedimas gali būti atidėtas ir vėlesniam laikotarpiui.

Dvejopi vertinimai

„Na štai, prasidėjo. Tai pirma kregždė, pranešanti, jog sparčiai judėję pirmyn sustojome vietoje. Aišku, pokytis nėra didelis, nes agentūra pablogino tik požiūrį, o patys reitingai išliko nepakitę. Tačiau požiūris byloja, ko galima tikėtis iš reitingo artimiausioje ateityje”, – LŽ sakė Finansų analitikų asociacijos (FAA) prezidentas Mindaugas Vaičiulis.

Finansų ministro patarėjas Ričardas Slapšys teigė, kad „Standard & Poor’s” nepablogino kredito reitingų perspektyvos, o grąžino ją į buvusią padėtį. „Tai yra požiūrio atstatymas, o ne pabloginimas. Lietuvos kredito reitingų perspektyva buvo pakelta iki teigiamos avansu, su sąlyga, kad 2007 įsivesime eurą”, – sakė Slapšys. Kaip mano Finansų ministerijos specialistai, patys retingai mažėti neturėtų, nes šalis neketina atsisakyti griežtos finansų politikos.

Signalas rinkoms

FAA prezidentas įsitikinęs, kad valstybės finansų rinka nepatirs sukrėtimo, nes palūkanos, mokamos už skolinimąsi, jei ir pasikeis, tai labai nedaug. „Lietuvos reitingas aukštas, valstybė skolinasi pigiai, ir palūkanos augs nedaug. Palūkanų normai įtakos greičiausiai turėtų antras skaičius po kablelio. Bet gavome signalą, kad skolinimosi sąnaudos greitai nemažės”, – kalbėjo Vaičiulis.

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Lukas Tursa taip pat mano, jog pakeista reitingų perspektyva nėra tragedija. „Mes sekėme situaciją kapitalo rinkose. Ši naujiena neturėjo įtakos mūsų vertybinių popierių prekybai, kotiravimui. Mūsų skolinimosi sąnaudos nepakito, negatyvios įtakos kol kas nėra”, – teigė Tursa.

FAA prezidentas mano, kad Vyriausybei reikėtų atkreipti dėmesį į šį signalą, nes po jo gali sekti kiti. Labiausiai reikėtų susirūpinti stojimu į Šengeno erdvę, nes tai Lietuvos ekonomikai svarbiau už euro įvedimą. „Bet koks stabtelėjimas, integruojantis į ES ekonominę erdvę, turės neigiamų pasekmių”, – sakė Vaičiulis.

* „Standard & Poor’s” bei „Moody’s” – įtakingiausios reitingų agentūros. Prie didžiausių priskiriama ir „Fitch IBCA”.
* Kredito reitingas rodo besiskolinančiojo patikimumą – sugebėjimą įvykdyti įsipareigojimus ir kreditingumą. Kuo aukštesni šalies reitingai, tuo mažesnes palūkanas ji moka už skolą.
* Šalies reitingus stebi investuotojai, nes jie rodo šalies politinį stabilumą ir ekonominius procesus. Agentūros reitinguoja ir įmones, suinteresuotas skolintis iš užsienio. Įmonių reitingų perspektyva ir patys reitingai negali būti geresni nei šalies.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.