Mažiausiojo titulas priklauso iš molekulių sukurtam automobiliui. Mašina turi važiuoklę, ašis ir grynos anglies ratus. Automobilio ilgis – 4 nanometrai. Tai tik šiek tiek daugiau nei DNR. Žmogaus plauko storis – 80 tūkst. nanometrų.
Kokia prasmė kurti tokius automobilius? Nanosunkvežimiais pavadintos mašinos ateityje bus neatskiriamos nuo mokslo. Automobiliai – ideali priemonė atomų transportavimui, rašoma livescience.com.
„Mokslininkai seniai laužė galvas, kaip perkelti molekules iš vienos vietos į kitą. Šiandien ši problema beveik išspręsta, – tvirtina projektui vadovaujantis Jamesas Touras. – Nanotechnologijų dėka mokslas žengia dar vieną žingsnį į priekį”.
Mokslininkai specialaus mikroskopo dėka įsitikino, kad jų kūrinys rieda, kaip automobilis. Kad mašina važiuotų, reikalinga 200 laipsnių Celsijaus temperatūra. Vėsesnėje aplinkoje automobilio ratus veikia stiprūs elektromagnetiniai laukai, todėl jis pajudėti negali.
Nanoautomobilis varomas mažiausiu pasaulyje elektriniu varikliu. Reiktų suguldyti šimtus tokių motorų, kad užimtų tiek pat vietos, kiek šis sakinys.
Variklis veikia judant atomams tarp dviejų išlydyto metalo lašų anglies vamzdyje. Lašai yra skirtingo dydžio. Kai mažesnis lašas įelektrinamas, atomai iš kito lašo ima judėti į pirmąjį. Pirmasis lašas ima augti, bet niekad nepasiekia pirmojo dydžio. Galiausiai anglies vamzdyje jie susiduria. Tada didysis lašas iš mažesniojo sugeria anksčiau atiduotus atomus. Šis apsikeitimas sukuria energiją, kurios dėka automobilis juda.
Variklis gamina 20 mikrovatų galingumo srovę. Jei pavyktų tokį motorą sukurti įprastam automobiliui, jis būtų 100 milijonų kartų galingesnis, nei 225 arklio galių V6 „Toyota Camry” variklis.