Kitą savaitę Klaipėdoje vyks tarptautinis Baltijos jūros simpoziumas, kuriame tarp 140 dalyvių pranešimą darys ir JAV mokslininkas iš Delavero universiteto Viktoras Vytautas Klemas.
Šiomis dienomis Klaipėdos universitete studentams, būsimiesiems geodezijos specialistams, jis skaito paskaitas apie galimybę vandenynus tirti pasitelkiant palydovinio ryšio sistemas.
Nuo Smiltynės iki Delavero
V.V. Klemas yra gimęs ir augęs prieškario Klaipėdoje. Pirmą kartą po beveik 50 metų pertraukos į Lietuvą atkūrus nepriklausomybę jis su žmona Vida buvo atvykęs pakviestas Lietuvos mokslų akademijos. Tačiau profesorių labiau traukia gimtasis miestas Klaipėda, kurį iš vaikystės prisimena kaip keliones keltu į Smiltynę:
– Čia, – grįžta mintimis į praeitį pašnekovas, – rausdavau smėlio duobę norėdamas iškylaujančią šeimą apsaugoti nuo vėjo. Tie pajūrio vėjai įsiminė iki šiol. Ir dabar su žmona vykdami į Klaipėdą, pasiėmėme drabužių, kad galėtume apsiginti nuo jų.
Klaipėdą su tėvais dar būdamas kelerių metų pipiras Vytautas paliko 1939 metais dėl hitlerinės Vokietijos okupacijos. Šeima tada pasitraukė į Kauną, o vėliau į Vakarus. Tėvas Klaipėdos krašte steigė lietuviškas mokyklas, tad likusiai hitlerininkų užgrobtame krašte šeimai būtų tekę patirti nacių „meilę” lietuvininkams, kaip tai nutiko daugeliui nespėjusių pasitraukti. Baisu tai, kad Antrojo pasaulinio karo metu lietuvininkus medžiojo ir vokiečiai, ir rusai. Tai buvo dviguba Mažosios Lietuvos žmonių tragedija.
Mokslus V.V. Klemas baigė jau gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir daugiau nei 35 metus dirba Delavero universitete jūros inžinerijos srityje.
Okeanologija svarbi ir Lietuvai
Toks simpoziumas Klaipėdoje jau antrasis. Į pirmąjį, prisipažįsta V. V. Klemas, ragino atvykti mokslininkas okeanologas, prieškario jūrininkas iš Klaipėdos krašto Povilas Mažeika. Deja, prieš dvejus metus į jį atvykus, V. Mažeikos tarp mūsų jau nebebuvo. Jo pradėtą darbą tenka tęsti likusiesiems. Lietuvių okeanografų Jungtinėse Valstijose tik vienas kitas. P. Mažeika visada ragino juos burtis ir domėtis Baltijos jūra:
-Tik mes, – prisipažįsta pašnekovas, – buvome labai užsiėmę ir turėjome kitokių darbų. Dabar atėjo laikas grąžinti skolą savajam kraštui. Labai nustebino ir džiugina tai, kad Klaipėdos universiteto Geodezijos katedros studentai domisi mano siauros srities paskaitomis. Maniau, kad jų bus tik vienas kitas, o sulaukiau net 14 jaunų žmonių, kuriems įdomu, kaip palydovinis ryšys panaudojamas jūros tyrinėjimui, jo pagalba galima nustatyti vietas, kuriose yra nuskendę laivai. Nors ne visi gal bus okeanologai, bet jie domisi naujausios technikos galimybėmis pritaikant ją krantotyrai. Manau, kad tarp tų jaunų žmonių atsiras vienas kitas, kurie ateityje tirs ir Baltiją. Tai mane labai džiugina. Norėtųsi, kad Klaipėdos universitetui būtų skiriama daugiau dėmesio, nes jūra yra Lietuvai labai svarbi ir reikėtų praplėsti okeanografijos studijų programą. Kiek galėdamas prie to prisidėčiau.
Simpoziumas – ne tik mokslininkams
Rengiant tarptautinius Baltijos jūros simpoziumus, anot V.V. Klemo, norima padėti Lietuvos jūrinių tyrimų centrui, kitoms Baltiją tiriančioms mokslo institucijoms kaupti įvairiapusę duomenų bazę apie Baltiją ir jos krantus. Ypač svarbūs tiriant jūrą ir jos krantus naujausi kitų šalių pasiekimai, kad jais galėtų pasinaudoti ir Lietuva.
Paprastai kalbant, vandenyje yra specialūs plaustai, laivai, o kosmose – palydovai. Jie sujungiami į vieną sistemą, kad iš visų jų gautą informaciją būtų galima apibendrinti. Tarkime, išsiliejo netoli krantų nafta. Norint jai užkirsti kelią, reikia žinoti, kokios srovės, vėjo kryptys nelaimės vietoje vyrauja. Tik tiksli, skubiai gauta vietos „fotografija” gali padėti spręsti, ko nelaimės židinyje imtis. Baltijai ir jos krantams tirti panašią sistemą jau naudoja danai. Jų pavyzdžiu ateityje galbūt paseks ir Lietuva. Mokslininkų, žinančių, kaip tuos duomenis „skaityti”, Jūrinių tyrimų centre yra.
Baltijos jūros antrajame simpoziume bus atkreiptas dėmesys būtent į vandenynų tyrinėjimo pažangias technologijas. Be pusantro šimto mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių 23 valstybių, žada atplaukti ir pačia naujausia tyrimų įranga aprūpintas Jungtinių Amerikos Valstijų okeanografijos laivas. Panašus turėjo atplaukti ir iš Rusijos. Tačiau kol kas, anot vieno iš Jūrinių tyrimų centro simpoziumo organizatorių Mindaugo Vaišvilos, tikslios informacijos, ar jis atplauks, neturima.
Tikimasi, kad smpoziumas Baltijos jūros tyrimo klausimais turėtų labiau sudominti ne tik Klaipėdos universiteto studentus, mokslininkus, bet ir paskatinti į jūrą veidu atsigręžti mūsų valdžią.