Kol jūrininkai ginčijasi, kam dėkoti už atleidimą nuo pajamų mokesčio, dauguma jų gali šios svarbios lengvatos netekti.
Kai 2003 metų pabaigoje Seimas priėmė sprendimą nuo 2004 metų sausio 1 dienos kiekvieno jūrininko, nepriklausomai nuo laivo, kuriame jis dirba, vėliavos, pajamoms įvesti nulinį tarifą, kai kurie jūrininkai šią naujieną sutiko su šypsena. Neva parlamentaras Vaclavas Stankevičius ir Lietuvos jūrininkų sąjunga be reikalo stengėsi: vos tik Lietuva įstos į Europos Sąjungą, ši lengvata jiems visiems bus suteikta automatiškai.
Jie labai klydo. Dabar ne kas kita kaip Europos Komisija reikalauja, kad Lietuva jūrininkams, dirbantiems laivuose su trečiųjų šalių vėliavomis, mokesčio lengvatą panaikintų.
Prieštarauja ES politikai
Daugelio Europos Sąjungos šalių jūrininkai pajamų mokestį iš tikrųjų moka. Kitas dalykas, kad ten mokesčiai nėra tokie dideli kaip Lietuvoje. Kai kur jūrininkams suteiktas lengvatinis, simboliškas, apmokestinimo tarifas. Tačiau jis galioja, kol jūrininkas dirba savame nacionaliniame laivyne arba kitų Europos Sąjungos valstybių laivuose. Tai dar vienas stimulas nesirinkti patogių vėliavų laivų.
ES laivynų jūrininkai gauna tokius didelius atlyginimus ir turi tokią galingą socialinių garantijų sistemą, kad jiems net į galvą nedingteli pereiti į patogių vėliavų laivus.
Europos Sąjungos laivybos politika remia nacionalinius laivynus. ES valstybės savo laivų savininkams sukuria tokias patrauklias sąlygas, kad jie atsisako patogių vėliavų ir laivus grąžina į nacionalinius registrus. Mažina mokesčius, moka kompensacijas už jūrininkų socialinį draudimą.
Europos Sąjunga patogių vėliavų laivynus laiko pikčiausiais konkurentais. Staiga Europos Komisija sužino, kad Lietuva netiesiogiai padeda šiems konkurentams, savo jūrininkus, dirbančius trečiųjų šalių laivuose, atleisdama nuo pajamų mokesčio. Tai yra juos skatina ten dirbti.
Praėjusiais metais iš Briuselio atėjęs raginimas panaikinti mokesčio lengvatą dar skambėjo kaip rekomendacija. Tačiau neseniai gautame laiške Europos Komisijos energetikos ir transporto generalinis direktoratas tiesiai reikalauja sutvarkyti mūsų jūrininkų apmokestinimo įstatymus, kad jie atitiktų 2004 m. ES direktyvą „Gairės dėl valstybės pagalbos jūrų transportui”. Tai yra nulinį mokesčio tarifą suteiktų tik jūrininkams, dirbantiems Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių laivuose.
Bandys įtikinti
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos nuomone, padėtis dar nėra beviltiška.
„Praėjusią savaitę po antrojo Europos Komisijos laiško Finansų ministerija jūrinių organizacijų atstovus pakvietė į susitikimą, kuriame paprašė pateikti argumentus mokesčio lengvatų visiems jūrininkams išsaugojimo naudai. Už tai pasisakė ir pasitarime dalyvavęs Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus. Jis sakė, kad šalių – ES naujokių situacija visiškai kitokia. Susitarėme, ką darysime toliau. Stengsimės įtikinti Briuselį suteikti Lietuvai pereinamąjį periodą”, – pasakojo P. Bekėža.
Pasitarime A. Vaitkus sakė, kad apie jūrininkų padėties skirtumą naujosiose ir senosiose ES šalyse buvo kalbama ir pernykščiame susitikime Londone, kur svarstyti jų įdarbinimo reikalai. Senojo Pasaulio šalyse daug laivų, tačiau stinga jūrininkų, o Baltijos šalyse ir Lenkijoje – priešingai. Mūsų nacionaliniai laivynai negali suteikti darbo visiems norintiems, todėl jūrininkai priversti jo ieškotis užsienio laivyne.
Tačiau, kai Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija įstojo į Europos Sąjungą, ES valstybių laivynai mūsų jūrininkų atsisakė. Jie pabrango, palyginti su trečiųjų šalių jūrininkais, kuriems nereikia suteikti socialinio draudimo.
„Kodėl Europos komisija reikalauja besąlygiškai vykdyti vienas Europos Sąjungos direktyvas ir tyli, kai nesilaikoma kitų, pagal kurias įdarbinant pirmumas turi būti teikiamas jūrininkams – ES šalių piliečiams? Jau nekalbame apie diskriminavimą dėl atlyginimų – jį patiria tie mūsų jūrininkai, kuriems per stebuklą pavyksta įsidarbinti vokiečių, olandų ar norvegų laivynuose. Todėl norime prašyti, kad Briuselis mums suteiktų pereinamąjį laikotarpį, kol bus nustatytas toks prioritetas”, – ryžtingai nusiteikęs Lietuvos jūrininkų sąjungos lyderis.
Lietuvos jūrininkų sąjunga ir Jūrininkų žmonų sąjunga, kurios vadovė Jelena Krochina taip pat dalyvavo pasitarime, vakar į Vilnių išsiuntė laiškus. Abi pateikė savų argumentų mokesčio lengvatų jūrininkams išsaugojimo naudai. Susisiekimo ir Finansų ministerijos taip pat žadėjo savo paramą, veikdamos per europarlamentarus ir Europos Komisijos atstovus iš Lietuvos.
„Daugelyje Europos, o ir mūsų jūrinėse mokymo įstaigose nebėra konkurso stojant į jūrines specialybes. Jaunimas nebeturi motyvacijos dirbti jūroje. Šiandien jūrininkai uždirba šiek tiek daugiau nei kranto specialistai. Jeigu jiems reikės mokėti pajamų mokestį, skirtumo nebeliks. Kitoms Europos Sąjungos šalims Lietuva parodė pavyzdį, kaip mokesčių lengvatomis galima patraukti jaunus žmones rinktis jūrininko profesiją. Galbūt Briuselis tai įvertins ir tuo pasinaudos?” – tikisi sėkmės Jūrininkų žmonų sąjungos vadovė J. Krochina.
Saunuoliai! Linkiu sekmes.