Mokyklose dirbantiems pedagogams amžiaus cenzas negalioja: jie gali dirbti tol, kol leidžia sveikata ir kol jaučiasi mokiniams naudingi. Kai pedagogai buvo prilyginami valstybės tarnautojo kategorijai, į darbą juos priimdavo konkurso tvarka. Dabar viskas priklauso nuo direktoriaus malonės. Klasėje gali sutikti ir bakalauro diplomo dar neturinčią studentę, ir septyniasdešimtmetį pensininką.
Direktoriai – visagaliai
Kauno savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus (ŠUS) duomenimis, miesto ugdymo įstaigose dirbančių pedagogų amžiaus vidurkis – 40-45 metai. Iš 4 tūkstančių pedagogų – 361 yra pensinio amžiaus, 3 proc. yra sulaukę 65 ir daugiau metų. Jaunesnių kaip 25 metai – 4 proc. Tarp sulaukusiųjų garbingo amžiaus ir dar dirbančiųjų – daugiausia anglų kalbos specialistų. Nemažai matematikų, kūno kultūros, pradinių klasių mokytojų. Pagal ŠUS paskaičiavimus, 2008 metais Kauno ugdymo įstaigose dirbs 676 pensininkai. Keletą metų mokytojai buvo priglausti po Valstybės tarnybos įstatymo „skėčiu” – dirbti mokykloje galėjo asmenys ne vyresni kaip 65 metų, priimant į darbą buvo rengiamas konkursas. Nuo 2002-ųjų pedagogai – vėl nebe valstybės tarnautojai. Dabar į darbą juos pagal neterminuotą sutartį priima mokyklų direktoriai.
Nebegalioja amžiaus reikalavimai ir ugdymo įstaigų vadovams – darželiams ir mokykloms vadovauja 38 pensininkai. Pasitaiko ir kitų kraštutinumų – mokyti vaikų kartais priimami aukštosiose mokyklose dar tebestudijuojantys jaunuoliai.
„Ankstesnis reikalavimas – nustatyti pedagogui amžiaus cenzą turėjo du lazdos galus, – įsitikinusi S.Daukanto vidurinės mokyklos direktorė Zita Dominaitienė. – Jei dirbdavo geri pedagogai, mokyklai tai būdavo minusas. Jei mokykla kolegai tapdavo našta, buvo puiki proga padėkoti”. Direktorė įsitikinusi, jog viską lemia kompetencija, žinios ir gebėjimas bendrauti su vaikais. Ji su pagarba mini kūno kultūros mokytoją Tadą Švainauską, kuriam jau 70 metų. „Energijos, sumanymų jis turi tiek, kad gali pavydėti ir jaunas, – teigia Z.Dominaitienė. – Nuolat pelnomos prizinės vietos įvairiose miesto varžybose, iš jų parvežami prizai ir diplomai. Ir dabar su mokiniais T.Švainauskas dviračiais keliauja po Lietuvą” .
Ne visi pensininkai „turi parako”
Pasak Z.Dominaitienės, šis prityręs veteranas mokykloje – nepamainomas, labai mylimas mokinių. Anksčiau kartu su juo dirbęs jaunas kolega neištvėręs reikalavimų ir neapsikentęs dėl mažo atlyginimo paliko mokyklą. „Jei man kas lieptų atleisti Tadą, jokiu būdu nesutikčiau”, – teigia mokyklos vadovė. Panašiai vertinama ir garbaus amžiaus biologijos mokytoja Danutė Matukienė, kurios energija ir kompetencija neleidžia jai senti. Direktorės manymu, geriausias lakmuso popierėlis – vaikai. Jie geriausiai mato, ar pedagogui jau laikas pasitraukti. Jiems prasto mokytojo neįsiūlysi. Mokykloje buvo keletas atvejų, kai mokytoją dėl kompetencijos stokos mokinių prašymu teko pakeisti.
Tiesa, ne visi septyniasdešimtmečiai klasėje dar „turi parako”. Vienoje mokykloje chemiją dėstančio tokio amžiaus pedagogo pamokų mokiniai nemėgsta labiausiai.
S.Daukanto vidurinės mokyklos mokytojų amžiaus vidurkis – 35 metai. Direktorė teigia viena nesprendžianti, kokį pedagogą priimti – lemia kolegų žodis. Tačiau orientuojamasi į jaunimą. Kelias anglistes mokykla teigia pati užsiauginusi – atėjo dirbti būdamos studentės, dabar puikiausiai darbuojasi, mokiniai jas gerbia. Direktorė teigia nematanti nieko blogo, jei padirbėti prašosi dar nebaigusieji aukštosios mokyklos – moksleivių klasėje jie esą pasitikrina, ar turi pedagoginį pašaukimą.
Skirstant pamokų krūvius kitiems mokslo metams sunkumų, sako direktorė, nestinga. Blogiausia vokiečių kalbos mokytojams: ne tik šioje, bet ir kitose mokyklose vaikai dabar daugiau renkasi rusų, o ne šią kalbą. Tad germanistų krūviai sumažėjo. „Sunkiai sekasi komplektuoti ir būsimų pirmokų klases: pas mus juos pasirengusios mokyti keturios mokytojos, o kol kas turime sukomplektavę tik dvi klases”, – teigė direktorė.
Trūksta anglistų ir informatikų
„Dainavos” vidurinės mokyklos direktorius Vytautas Kvederaitis mano, jog priklauso nuo paties žmogaus, ar jam ne per sunku mokykloje. „Vyresnieji mokiniai pakankamai tolerantiški amžiaus cenzui. Jiems svarbiausia kompetencija ir gebėjimas parengti egzaminams. Kartais jauni mokytojai turi daug ambicijų, tačiau jų galimybės dirbti pedagoginį darbą ribotos”, – teigia pašnekovas. Jo nuomone, svarbu, kad mokykloje derėtų patirtis ir jaunystė. Net 18 „Dainavos” mokytojų yra baigę tą pačią mokyklą, jie su buvusiais pedagogais tapo kolegomis. Beveik 70-ies sulaukusi kraštotyros būrelio vadovė Irena Balčiūnienė, sako V.Kvederaitis, geriausias pavyzdys jaunimui, kaip nepristigti energijos ir išradingumo.
ŠUS duomenimis, mokyklose trūksta kvalifikuotų anglų kalbos, informatikos mokytojų, o darbo ieško daug pradinių klasių ir kūno kultūros mokytojų. Pasak vyriausiosios specialistės Natalijos Lukošiūnienės, į mokyklas rugsėjo 1-ąją pirmaklasių ateis 600 mažiau nei pernai. Ne visos šiemet ketvirtokus išleidusios mokytojos turės darbo, tad patekti į mokyklą jo dar ieškantiesiems vilčių nedaug.
Biologinis amžius daro savo
„Saulės” gimnazijos pirmos klasės gimnazistams beveik visus mokslo metus matematiką dėstė Kauno technologijos universiteto studentė magistrantė. „Ne iš gero gyvenimo ją priėmėme, – sako gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Birutė Vasilienė. – Reikėjo pavaduoti motinystės atostogų išėjusią pedagogę. Į jos vietą atėjusi vyr. mokytojos kategoriją turinti matematikė su gimnazistais nerado bendros kalbos. Teko jos atsisakyti. Vėliau dėsčiusi studentė, kuri studijavo fundamentaliuosius mokslus, nei mūsų, nei moksleivių neapvylė”. Pasak pavaduotojos, ji po darbo padėdavo silpniau besimokantiesiems. Neseniai studentė sėkmingai apsigynė magistrės darbą. Gimnazijos vadovai kvietė ją likti mokykloje, bet magistrė susirado pelningesnį darbą. „Tačiau kaip kompensaciją kitąmet nutarėme jiems skirti mokytoją ekspertę”, – sakė direktoriaus pavaduotoja.
Kauno Petrašiūnų vidurinės mokyklos moksleivė Aistė sakė, jog jaunų mokytojų pamokose įdomiau: jie yra daug linksmesni, ne tokie pavargę. Su jais galima apie daug ką pasikalbėti, sulaukti patarimų. Vyresnieji esą pikti ir pakrikusių nervų.
Pasak ŠUS vedėjo Antano Bagdono, nuspręsti, kada mokytoją išleisti į pensiją, nelengva. „Tai parodo jo atliekamas darbas, ar mokytojui jis – ne kančia. Bet negalima nevertinti ir biologinio amžiaus ribų. Jei valstybė pradeda mokėti pensiją, vadinasi, ji atleidžia nuo pareigos dirbti iki gilios senatvės. Įstaigose, kur dirbama padidintos įtampos sąlygomis – o tokia yra mokykla – manau, mokytojui nereikėtų darbuotis ilgiau kaip iki 65 metų”.
Aldona Kibirkštienė