Stebuklingi paguodos žodžiai

Pagal pasitraukusių iš gyvenimo savo noru žmonių statistiką, mūsų šalis Europoje užima bene pirmąją vietą. Savotiškai guodžia tik tai, kad savižudybėmis garsėja ir Latvija, Estija, Rusija, Ukraina – kitos buvusios TSRS narės.

Nepakeliama nelaimių našta

Kai kurie psichologai tvirtina, kad viskas, kas žmogui duota, turėtų būti pakeliama. Niekas nesiginčija, kad gimimo ir tėvų negalima pasirinkti, bet dalis žmonių kažkodėl mano, kad gali ir turi teisę pasirinkti bėglio kelią. Juk savižudybė ne kas kita, kaip pasirinktas bėgimas į mirtį.

Rašyti šia subtilia tema paskatino Sigitos P. laiškas apie tai, kaip sunku būti savižudžio artimuoju. „Prieš kurį laiką nusižudė mano vyras. Sakoma, kad pakaruoklio namuose apie virvę nekalbama, bet man iš skausmo norisi šaukti ir viso pasaulio klausti: „Kodėl taip įvyko mūsų šeimoje?“ Gyvenome lyg ir normaliai, nors, kaip ir dauguma, skurdokai. Staiga vyras, mažinant etatus, neteko darbo, nes įmonėje paliko jaunesnius, o jam iki pensijos buvo likę tik penkeri metai. Užsisklendė savyje, su niekuo nenorėjo dalytis savo mintimis, pagaliau pradėjo juodai gerti, nešti iš namų daiktus. Žinoma, aš dėl to sukeldavau vėją, bet mačiau, kad tai jam nedarė jokio įspūdžio. Per vyro laidotuves teko išgirsti skaudžių žodžių, kuriuos man žėrė vyro artimieji. Atseit Petras pasitraukė dėl mano kaltės, kad aš jį užgraužiau, – sielvartauja kaunietė.

Psichologų pagalbos nė kiek ne mažiau reikia ir savižudžių artimiesiems. Juos slegia skausmas, kaltės ir net gėdos jausmas. Todėl nelaimės valandą, sakydami kad ir pačius teisingiausius žodžius, turime būti atsargūs, nes jie priimami ypač jautriai, neadekvačiai įvertinami.

Savižudis paprastai palieka apie 5-7 emociškai traumuotus, sunkiai netektį pakeliančius artimuosius. Be specialistų pagalbos tokie jausmai gali tęstis labai ilgai ir apnuodyti likusį gyvenimą.

Gyvename savižudžių krašte?

Statistikos departamentas užfiksavo, kad pernai Lietuvoje nusižudė 1318 žmonių. Tai 63 aukomis mažiau nei 2004 metais. Užpernai dėl vadinamųjų išorinių mirtingumo priežasčių netekome 5077 bendrapiliečių, arba, skaičiuojant Lietuvos mastais, nemenko miestelio. 863 iš jų žuvo per eismo įvykius, 434 atsitiktinai nukrito iš aukščio, 307 – paskendo, 431 mirė nuo apsinuodijimo alkoholiu, beveik 300 buvo nužudyti.

Yra manančiųjų, kad mūsų kraštą neteisinga vadinti savižudžių valstybe, nes tam nėra istorinio pagrindo. Tarpukario Lietuvoje, anot archyvinės statistikos, pas mus buvo bene mažiausiai Europoje panorusiųjų savo noru išeiti iš gyvenimo. Pastaraisiais 15-20 metų išgyvenam dramatiškus valstybinės santvarkos, ekonomikos ir socialinio gyvenimo pokyčius, kurie, be abejonės, turi neigiamos įtakos visuomenės sveikatos rodikliams. Tačiau klijuoti savižudžių etiketę žalinga. Taip didiname žmonių bejėgiškumą, kurio ir taip nestokojame. Dažnai primenant apie savižudybes, žmonėms, ypač išgyvenantiems didelius sunkumus, susidaro įspūdis, kad padėtis visiškai beviltiška, todėl ir kyla noras prieš save pakelti ranką.

Problemą sprendžia visuomenininkai

Yra valstybių, kurios efektyviai įgyvendina savižudybių prevencijos strategiją. Tarp tokių įvardijama Suomija, Norvegija. Mums kol kas to padaryti nepavyksta. Tiesa, 2003-2005 metais buvo sugalvota valstybinė savižudžių prevencijos programa. Anot specialistų, strategija buvo gera, bet tam neskirta pakankamai lėšų, todėl viskas, kaip sakoma, nuėjo šuniui ant uodegos. Šiuo metu prevencinio darbo sunkumai gula ant visuomeninių organizacijų pečių.

Jau kelerius metus šalyje veikia Jaunimo psichologinės pagalbos centro (JPPC) telefono „Jaunimo linija“. Teigiama, kad iš žmonių, paskambinusių nemokamos pagalbos numeriu (8-800) 28888, maždaug kas penktas būna apimtas minčių apie savižudybę. Daugeliu atvejų visuomeniniais pagrindais dirbančio savanorio specialisto pokalbiai su krizės ištiktu žmogumi baigiasi gyvenimo pergale.

Apie 70 JPPC konsultantų nuo 16 valandos iki 7 ryto, o savaitgaliais – ištisą parą – pasiryžę suteikti psichologinę pagalbą. Čia dirbantys žmonės sako, kad naktis ir vėlyvas vakaras – krizių metas. Pernai „Jaunimo linija“ per mėnesį sulaukdavo apie 12 tūkstančių skambučių. Lietuvoje yra nemažai vietovių, kuriose negalima pasiūlyti reikiamo specialisto. Trūksta ne savanorių konsultantų, bet telefono linijų, nes tokios įrengtos tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Iš visos Lietuvos dar galima paskambinti (8800) 11111 numeriu į budinčią „Vaikų liniją“. Psichologinės pagalbos galima kreiptis ir internetu.

Gelbsti dėmesys ir atida

Psichologai tvirtina, kad pavojingiausius ir net nepataisomus žingsnius žmogus padaro labai susijaudinęs, afekto būsenos. Netikėta artimo žmogaus išdavystė, skaudi netektis, vienatvė, sunki liga, alkoholizmas, suvokimas, kad nebeliko gyvenimo prasmės ir panašios nelaimės gali sufleruoti mintį apie savižudybę. Jeigu tokiu momentu šalia neatsiras jautraus, nuoširdžiai išklausančio žmogaus, gali atsitikti nelaimė. Ne visada pastebime ar norime įsigilinti į pašnekovo niūrias užuominas, tada po laiko graužiamės, kad nesugebėjome padėti.

Ne visi nori ir gali išklausyti kito žmogaus jaudulį, nes tenka prisiimti dalį streso, neigiamų emocijų. Dėl to prie pagalbos telefono budintiems savanoriams ne kartą ir patiems prireikia pagalbos.

Specialistai nepataria sielvarto malšinti alkoholiu ar vaistais, nes dirbtinai pakeista būsena numalšina jausmus iki bukumo ir abejingumo. Taip užkertamas kelias netekčiai išgyventi. Verta žinoti, kad lengvų netekčių nebūna, kad labai svarbi parama, atjauta, išklausymas, o kiekvienas įveiktas sunkumas tarsi patvirtina mūsų drąsą gyventi.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , .

2 Responses to Stebuklingi paguodos žodžiai

  1. Gytis

    Sveiki, esu psichologijos studentas, ketvirtakursis. Mano sritis – savižudybÄ—s. Å iuo metu raÅ�au diplominÄÆ darbÄ… ir aktyviai ieÅ�kau nusižudžiusiųjų artimųjų, Å�iuo atveju labai norėĨiau susisiekti su p. Sigita P. Tikslas aiÅ�kus ir paprastas – užpildyti nedidukÄ™ anketÄ—lÄ™ nuostatoms ÄÆ savižudybes iÅ�siaiÅ�kinti. Gal atsirastų, kas galÄ—tų pagelbÄ—ti ieÅ�kant tiek Sigitos P., tiek ir kitų savižudžių artimųjų? Ponas Juliau?
    BūĨiau labai dėkingas, jei su manimi susisiektumėt:
    dzheez@gmail.com
    arba:
    860383734
    AĨiū

  2. Gytis

    Sveiki, esu psichologijos studentas, ketvirtakursis. Mano sritis – savizudybes. Siuo metu rasau diplomini darba ir aktyviai ieskau nusizudziusiuju artimuju, siuo atveju labai noreciau susisiekti su p. Sigita P. Tikslas aiskus ir paprastas – uzpildyti nediduke anketele nuostatoms i savizudybes issiaiskinti. Gal atsirastu, kas galetu pagelbeti ieskant tiek Sigitos P., tiek ir kitu savizudziu artimuju? Ponas Juliau?

    Buciau labai dekingas, jei su manimi susisiektumet:

    dzheez@gmail.com

    arba:

    860383734

    aciu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.