Šios savaitės pradžioje krintančios akcijų kainos daugelio Centrinės ir Rytų Europos valstybių biržose tik patvirtina, jog prasidėjo trumpalaikė korekcija Europos besivystančių šalių rinkose.
Viena pagrindinių priežasčių, lėmusių šią korekciją, yra ta, kad praėjusios savaitės viduryje JAV Federalinių rezervų bankas pakėlė palūkanų normą nuo 4,75 proc. iki 5 procentų. Manoma, šiais metais palūkanų normos JAV doleriais dar bus keliamos. Tokia naujiena smarkiai paveikė besivystančių Europos šalių rinkas, ypač tas, kurios stipriau susijusios su euru. Be to, rinkas žemyn „stumia” ir krintančios naftos bei metalų kainos.
Tendencijos Rusijos biržose atitinka kitų besivystančių Europos valstybių rinkų nuotaikas. Dideli pinigų srautai, pastarosiomis savaitėmis iš užsienio plūdę į Rusijos biržas, šiuo metu iš jos rinkos „išimami”. Vertinant trumpąjį laikotarpį Rusijos rinkos „atsigavimą” lems tai, kaip greitai ir aktyviai grįš investuotojai iš užsienio. Korekcijos priežastys šioje šalyje – tokios pat kaip kitose besivystančiose valstybėse.
Baltijos šalių rinkos, skirtingai nei dauguma kitų rinkų, šiemet demonstruoja neigiamą augimą. Praėjusią savaitę teigiamų naujienų – tokių, kurios pritrauktų į Baltijos biržas naujų pinigų, – nebuvo (pavyzdžiui, iki šiol neaišku, kaip ir kam bus parduota „Mažeikių nafta”). Tačiau „dugnas” jau netoli, mažos daugelio bendrovių akcijų kainos greitai turėtų pradėti vilioti investuotojus grįžti į Baltijos rinkas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad šiuo metu besivystančių rinkų, tarp jų ir Baltijos šalių, augimo potencialas yra didesnis, lyginant su subrendusiomis Vakarų valstybių rinkomis. Esminių priežasčių, dėl kurių reikėtų perkelti investicijas į istoriškai saugesnes rinkas, dar nėra. Į besivystančias rinkas tebeateina dideli pinigų srautai, o trumpos korekcijos – neišvengiamas dalykas.