Mokslininkai įrodė, kad šeimos mažiausieji nariai – išskirtiniai
Šeimų pirmagimiams lemta likti tik vidutinybėmis, o jauniausi vaikai turi visus šansus būti genijais.
Tokį sensacingą atradimą atskleidė Jungtinių Amerikos Valstijų žymūs psichologai. Jie ištyrė septynių tūkstančių žmonių biografijas.
Vyresnieji nepasižymėję
Psichologai iškėlė klausimą, kodėl vieni žmonės lengvai priima ir generuoja naujas idėjas, o kiti jas atmeta.
Mokslininkai pradėjo analizuoti šeimos vaidmenį vystantis asmenybei. Buvo sukaupti duomenys apie tūkstančius istorinių asmenybių – pasaulyje gerai žinomus mokslininkus, politikus.
Remiantis šiais duomenimis, per paskutiniuosius 500 metų įvairių naujų mokslo idėjų kūrėjais, pasirodo, buvo tie žmonės, kurie šeimoje gimė paskutiniai.
Tarp jų Kopernikas – helio centro teorijos autorius, Niutonas, išaiškinęs dangaus kūnų judėjimo mechanikos paslaptis, Garvei, aprašęs kraujo apytakos sistemą, šiandieninės chemijos pagrindų kūrėjas Lavuazjė, taip pat Einšteinas, Froidas ir dar daug kitų.
Visi vyresnieji tų šeimų vaikai niekuo ypatingu nepasižymėjo.
Pirmagimiai – konservatoriai
Tokios pat tendencijos išryškėjo ir politikoje, ekonomikoje, religijoje, socialinėse disciplinose.
Pirmagimiai dažniausiai pasireiškia kaip konservatoriai, o iš jauniausių išauga novatoriai, mąstytojai, filosofai, atradėjai, išradėjai, revoliucionieriai. Tai – ir Russo, ir Žana d`Ark, ir Dekartas, ir Mendelis.
Psichologai išanalizavo svarbiausius mokslinius išradimus bei atradimus nuo 1500 metų. Tarp mąstytojų, autorių novatorių akivaizdžiai pasitvirtino teiginys, jog aktyviausiai reiškėsi jauniausi šeimų vaikai.
Pavyzdžiui, politikoje profesionalių revoliucionierių tarp jauniausių šeimų vaikų net 18 kartų daugiau nei tarp pirmagimių.
Prancūzų revoliucijos metu, vykstant procesui prieš Liudviką XVI, pirmagimiai uoliai reiškė savo lojalumą naujai valdžiai ir dauguma balsų pasiuntė monarchą į giljotiną.
Šeimų jauniausių vaikų – politikų – balsavimo rezultatai buvo priešingi: jų tris kartus daugiau pasisakė už karaliaus gyvybės išsaugojimą, nors tai labai aštriai kirtosi su tuometinės liaudies masių nuomone. Tai atrodė lyg sukilimas.
Jaunėlių gali nebebūti
Nors tokias mokslininkų išvadas galima laikyti ginčytinomis, jų surinkta labai gausi medžiaga vis dėlto jas patvirtina.
Taigi, jei psichologai yra teisūs, jų išvados verčia rimtai susimąstyti.
Mūsų planetos ateitis būtų nepavydėtina, ypač tose šalyse, kur labai mažai vaikų.
Dabar Europoje šeimose vaikų skaičiaus vidurkis 1,8 vaiko.
Tad nebetoli tas laikas, kai daugelyje šeimų iš viso nebus jaunesniojo – maištingojo ir nepaklusnaus – vaiko, kuris „atsvertų” pirmagimio konservatyvumą.
Negalima pamiršti ir to, kad Europos šalyse seniai egzistuojanti mažavaikystė jau sudarė sąlygas susiformuoti konservatyvių vyresnių žmonių kartai.
Ir ateityje, kai jų gretas nuolat papildys konservatyvūs pirmagimiai, smuks visuomenės intelektas.