Nebūtinai už kokius nors nuopelnus – geras žodis visada paglosto širdį, suteikia šviesių vidinių jėgų.
Tada lengviau atlikti bent mažytį gerą darbą ir nesitikėti už tai jokio atpildo.
Nieko nekainuojantis geras žodis dažnai būna brangesnis už aukso monetą.
„Prieš didelį protą aš nulenkiu galvą, prieš didelę širdį – klaupiuosi” – tai didingojo poeto Gėtės eilutės.
Nuoširdaus žmogaus ištarti malonūs žodžiai ramina ir stiprina kaip vaistas.
Dar didesnis teigiamas įspūdis, jei gerą žodį pasako nepažįstamas žmogus, nesitikintis už tai jokios kompensacijos.
Geras žodis moko kantrumo, nes nuslopina besikaupiančias neigiamas emocijas.
Turint savyje neišsenkančią gerų žodžių skrynelę, geresni auga vaikai, geriau jaučiasi visi aplinkiniai, tarp kurių mums tenka gyventi.
Ko mes būtume verti, jei niekas niekada mums nebūtų sakę malonių žodžių? Juk jie ir neleido išaugti šiurkštumo dygliams. Jie ne kartą mus apsaugojo nuo neteisingų žingsnių.
O ten, kur suklupome, geras žodis mūsų nepasiekė.
Nuo aplinkinių nuotaikos priklauso ir mūsų būsena. Bet ir mes patys esame aplinkos dalis. Ir mūsų pačių geranoriškumas, geras žodis ilgina kitų gyvenimą. Sena tiesa, kad vienoje geroje, atviroje širdyje šviečia daug kitų širdžių. Kitos širdys uždegė ir įpūtė tą švytėjimą.
Malonus dėmesys yra daug galintis. Visai kitaip jaustųsi ir nepriteklius kenčiantys namai, jei niekas niekam nė už ką nepriekaištautų, o dalintųsi tik ramiomis mintimis ir malonaus dėmesio žodžiais.
Pamažu nušvistų ir depresuojančio artimo žmogaus nuotaika, nes tokiam tikrai didesnę galią turi ne pinigas, ne duonos kąsnis, o supratingas žvilgsnis ir tylus žodis.
Mažmožiai svarbūs kiekvieniems namams, kiekvienai šeimai. Net ištikus pačiai skaudžiausiai nelaimei šviesios širdys išgyvena viską lengviau, sustiprina ir kitus.
Mūsų senoji karta išgyveno karus, trėmimus, pokario tragedijas. Tos kartos paprasti šviesių širdžių žmonės geru žodžiu ar tylia atjauta sugebėjo palaikyti vieni kitų dvasią.
Kiekvienas norėtume, kad per gyvenimą lydėtų vien išmintingi, gera linkintys motinos žodžiai.
Padėkime motinoms būti išmintingoms. Dažnai daug dirbančios, visą atsakomybę už namus, vaikus tempiančios moterys pervargsta, pašlyja jų sveikata, o naštos vis tiek nėra kam perleisti.
Ir suprantančių artimųjų dažnai beveik nebūna. Kartais iš bejėgiškumo jos rėkia ant visko. Ir ant vaikų – taip naikindamos pačios save jų akivaizdoje.
Geri žodžiai, nuoširdus paprastumas, pasitenkinimas mažu išgydytų nemažą dalį mūsų visuomenės žaizdų.