Trejus su puse metų uostamiestyje veikiantis labdaros ir paramos fondas „Laisva valia” nutarė originaliai atsidėkoti savo rėmėjams.
Vaikus, sergančius cukriniu diabetu, remiantis fondas sumanė visiems geradariams nemokamai ištirti cukraus kiekį kraujyje.
Nupirko 5 pompas
Per trejetą aktyvios veiklos metų „Laisva valia” surinko ir labdaros diabetu sergantiems vaikams skyrė per 240 tūkstančių litų.
Už juos surengtos stovyklos vaikams, kuriose jie mokėsi gyventi su savo liga bei ją kontroliuoti. Vaikų ligoninėje buvo įrengtas Diabetinės pėdos priežiūros kabinetas. Penkiems vaikučiams nupirktos insulino pompos. Jas naudojant vaikui ne tik nereikia per dieną kelis kartus badytis ir leistis insuliną.
Pompos lyg ir apgauna organizmą, bent šiek tiek atstodamos natūralias kasos funkcijas.
Kainuoja tūkstančius
Insulino pompa – tai mažytis, automatinis, individualiai programuojamas, nesunkiai valdomas prietaisas, užtikrinantis nuolatinį insulino padavimą mažais kiekiais į kraują per plonytį vamzdelį. Užtenka vamzdelio gale esančią adatą įvesti į poodį ir 2-4 dienoms galima pamiršti apie kasdienius daugkartinius dūrius, ligą kontroliuoti kitomis pagalbinėmis priemonėmis – tinkamai maitintis, matuoti cukraus kiekį kraujyje.
Kitose pasaulio šalyse senokai naudojama insulino pompa į Lietuvą atkeliauja labai lėtai ir brangiai. 40-60 g sveriančio aparatėlio kaina svyruoja nuo 3,5 iki 7 tūkst. litų. Be to, kas mėnesį jo priežiūrai reikia papildomai skirti mažiausiai 300 litų.
Uostamiestyje daugėja cukriniu diabetu sergančių vaikų. Tačiau ne visos šeimos įperka brangias ligos kontrolę palengvinančias priemones. Pamiršti ligą ir atgauti gyvenimo džiaugsmą ligoniukams kartais padeda tik svetimų žmonių parama.
Tokių geradarių buvo ne vienas, tarp jų ir „Klaipėdos” redakcija.
Per dieną – 5 dūriai
Viena iš fondo „Laisva valia” aktyvisčių Aida Pečeliūnienė sakė, jog kartu su vaikų, kurie jau turi insulino pompas, mamomis sumanė rėmėjams surengti padėkos akciją.
Visiems rėmėjams buvo pasiūlyta nemokamai pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje ir daugiau sužinoti apie savo sveikatą.
Padidėjęs insulino kiekis kraujyje gali byloti apie klastingą ligą, kurią pradėjus laiku gydyti galima išvengti sunkių komplikacijų.
A.Pečeliūnienė atviravo, jog vienkartinis piršto pradūrimas sveikiems suaugusiesiems padės geriau suvokti, ką kasdien išgyvena sergantys cukralige vaikai. Jiems kasdien durti į pirštą ir tikrinti cukraus kiekį kraujyje reikia mažiausiai 4-5 kartus.
as taip pat noriu pompos
as irgi noriu pompos
Labai dziugu, kad atsirado tokie dalykai, kaip insulino pompos. Taciau ,ka daryti merginai, kuri serga nuo sesiu metuku ir kuriai dabar jau 20m?Kuri tik neseniai tapo suaugusiu zmogumi frormaliai.Nezinau, kas cia per Lietuvoj dedasi, kai gydytojui sakai, jog tau blogai, kad sunaudoji daug daugiau netgi juosteliu nei kompensuojami 600( ir tai nevisiskai) is savo kisenes, aisku, kai reikia pirkti juosteles ketonams tikrinti ir pan, sako „negali buti, kad tu tiek sunaudoji, kitiems zmonems lieka po keleta dezuciu netgi”.Na totali nesamone, suprantu, gal tie, kurie serga II-o tipo cukriniu diabetu ir nesunaudoja arba, kurie jau serga 30m. ir ju gyvenimas teka pastovia vaga. Pabandytu pabuti mano kaily, kai tu tiesiog privalai tikrintis daznai, nes nenoreciau sukelti panikos situacijos, kai niekas nezinos net ka daryt is to soko, net ir mano kambariokes…O kur maistas?sveikas ir tinkantis I – o tipo is vaikystes cukriniu diabetu serganciam jaunuoliui? Kai jis NEGAUNA NIEKO, t.y. jokiu lesu is v-bes!Neigalumo komisijos zodziais”isejo naujas istatymas, kad nesant rimtu pasekmiu zmogus yra visiskai sveikas ir gali dirbti ir uzsidirbti”Dirbau vasara, PADAVEJA, spekite, ar lb as galiu gerai dirbti nekenkdama savo sveikatai?Trylika valandu „ant koju” nera linksma isbuti ir dar kai viena karta dienoj valgai darbo vietoj.Norejau uzsidirbti pinigu, o tik dar labiau sau kenkiau. Kokia nauda? Na nezinau, kur valstybe ziuri. Juk visada yra taip, kad ankstyvos prevencines priemones yra geriau, nei velesnis gydymas. Tikriausiai jiems geriau, kai veliau zmones reikia gydyti ir tai dar brangiau atsieina.Hm…bet as sergu jau 15m!man tikrai yra sunku susitvarkyti su sukriniu diabetu. Visu pirma-STUDIJUOJU, GYVENU SU VISAIS STUDENTAIS STUDENTU BENDRABUTYJE, o tai reiskia, kad man yra sunku adekvaciai kontroliuoti diabeta(draugai, nezino, kad sergu sia liga, nes as nenoriu, nenoriu jaustis nepilnaverte ju tarpe, kas is to, kad visi zinos?niekas neitaria, nors man visada yra keblu, kai reikia susileisti insulina, pasitikrinti gliukozes kieki kraujyje, o kambary draugai. Tada tenka viska daryti paslapcia. Zinoma, apie tai ,kad as sergu zino kambariokes, kurios yra tikros drauges ir visad supranta bei saugo sia mano paslapti. Aciu joms).Ir siaip sunku su mityba, paskaitu tvarkarasciais ir t.t.nu ka darysi…Ir dar kur problema, esu susirupinusi del seimos gydytoju kompetencijos gydytim, kad a kai kurie nezino, kad sergant I-o tipo CD reikia leistis insulina=D..PAdariau isvada – KOL GERAI ATRODAI,(bet as privalau visada buti grazi ir pasitempusi, jog jauna mergina esu, studijuoju, noriu patikti ir vaikinams ir pan ir siaip gyventi pilnaverti gyvenima), TAI JIE NETIKI, KAD SAKAI, JOG JAUTIESI BLOGAI IR NEATSIGULSI I LIGONINE DEL TYRIMU. Gerai, kad mano protas gerai dirba ir galiu studijuoti ir gauti puikiausius ivertinimus. Bet ar ilgai? Viskas butu gerai, nesakyciau net puse zodzio, kad cia as lb nuskriausta, kad negaunu jokiu lesu savo ligai kontroliuoti, KAD JA NESIRGCIAU! :roll:. AS nesuprantu jau, GAL AS SKUSTIS PAS GYDYTOJUS NEMOKU?! GAl su jais reikia susirieti ir susipjauti, kad gautum galimybe atlikti tyrimus, kur jauti, kad kazkas negerai…Tikriausiai taip ir yra…geruoju nieko negausi.