Kauno „Granito-Kario” komandos vyriausiasis treneris V.Novickis mano, kad jo auklėtiniams kovojant dėl Lietuvos pirmenybių medalių labiausiai pritrūko patirties
Daugkartiniai Lietuvos čempionai Kauno „Granito-Kario” rankininkai, pralaimėję šio sezono nacionalinių pirmenybių mačą dėl trečiosios vietos Vilniaus „HC Vilnius” ekipai, pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo liko be medalių.
„Tai – žingsnis atgal, tačiau atsitraukėme laikinai. Mūsų komandoje yra gera jaunų perspektyvių žaidėjų karta, netolimoje ateityje ji tars savo žodį”, – interviu „Kauno dienai” sakė granitiečių vyriausiasis treneris, olimpinis čempionas Valdemaras Novickis.
Varžybų įkarštyje – diskvalifikacija
– Treneri, kaip vertinate savo ekipos pasirodymą pirmajame Lietuvos rankinio lygos klubų asociacijos (LRLKA) čempionate?
– Sezono išvakarėse ir jau prasidėjus pirmenybėms bei Europos čempionų lygos turnyrui sakiau, kad dabartinė mūsų komanda, palyginti su pernykšte, labai pasikeitusi, atjaunėjusi, todėl jos laukia sunkus ir permainingas etapas. Atsižvelgdami į tai nekėlėme tikslo bet kokia kaina reguliariajame čempionate užimti aukštą vietą, tačiau iš anksto rengėmės atkrintamosioms varžyboms, kurios ir yra svarbiausios.
Paaiškėjo, kad šiek tiek pritrūkome laiko – mėnesio, galbūt dviejų savaičių. Be to, dauguma žaidėjų neturėjo žūtbūtinių kovų patirties, o aš dėl nepagrįstai ilgos diskvalifikacijos jiems nieko negalėjau patarti nei pusfinalyje, nei mače dėl bronzos medalių. Manau, kad galėjome būti treti.
– Po to, kai už konfliktą su teisėju ketvirtfinalyje Jus diskvalifikavo iki čempionato pabaigos, pareiškėte, kad Jūsų bausme buvo suinteresuoti panevėžiečiai ir vilniečiai. Ką turėjote galvoje?
– Kaip kitaip jie gali įveikti „Granitą”? Tik pasinaudoję tokia situacija. Su teisėju nebuvo jokio stumdymosi ar smurto. Norėjau išsiaiškinti vieną rungtynių su „VPU Šviesa-Savanoriu” momentą ir išgirsti arbitro komentarą, tačiau gestikuliuodamas netyčia paliečiau jį ranka ir už tai uždirbau raudoną kortelę.
Drausmės komisijai siūlymą, kaip mane nubausti, pateikė Grigorijus Gutermanas, atstovaujantis teisėjų interesams. Iki šiol nesuprantu, kuriuo įstatų punktu remiantis buvau diskvalifikuotas iki sezono pabaigos. Juk yra numatytos piniginės baudos, sankcijos dvejoms ar trejoms rungtynėms. Matyt, man buvo rastas specialus punktas. Parašiau apeliaciją asociacijos vykdomajam komitetui, tačiau jame yra tie patys asmenys, kaip ir drausmės komisijoje, tarp jų – panevėžiečiai, vilniečiai…
Mano diskvalifikacija turėjo įtakos komandos nusiteikimui. Pirmą kartą per savo, kaip trenerio, karjerą, lemiamas varžybas privalėjau stebėti tribūnose. Skaudu.
– Metate akmenį į LRLKA daržą?
– Asociacijos įkūrimas pasitvirtino, tačiau ji neturėtų žvalgytis atgal ir savo autoritetu vėl rinktis sistemą, kai rankiniui vadovavo teisėjai. Jie sprendė, kas ir kur turi laimėti. Tokia sistema suklestėjo Janio Grinbergo laikais ir kenkia Lietuvos rankiniui iki šiol.
Nauji lyderiai išvyks į Vokietiją
– Žaidėjų kaita Jūsų komandoje vyko ir anksčiau, tačiau vis tiek iškovodavote aukso medalius. Ar prieš šį sezoną išėjusius rankininkus pakeitė silpnesni naujokai, kad netapote prizininkais?
– Ne, ne silpnesni, tik jaunesni ir turintys mažiau žaidimo patirties. Antra vertus, dažniausiai mūsų ekipoje pasikeisdavo du ar trys rankininkai, o šį čempionatą – net penki, visi – iš pagrindinės sudėties. Tai spraga, kurią užpildyti daugmaž lygiaverte pamaina būtų sudėtinga bet kuriam kitam klubui.
Įsibėgėjus varžyboms, vaikinai susižaidė, atsirado nauji lyderiai, bet po tokių permainų vargu ar buvo įmanoma tikėtis, kad mažiau nei per metus viskas grįš į įprastas vėžes.
– Sakėte, kad Europos čempionų lygos turnyras Jūsų auklėtiniams taps patirties mokykla. Kurių granitiečių meistriškumas ūgtelėjo?
– Tarptautinių varžybų, atskleidusių mūsų perliukus, naudą objektyviausiai įvertino rankinio specialistai – nacionalinės vyrų rinktinės treneriai pakvietė į komandą Mindaugą Vėtą, mano sūnų Valdą.
Vadinasi, su jaunimu dirbame kryptingai, tik gaila, kad vėliau sunku sulaikyti geriausius – jie išvyksta žaisti į užsienį. Maniškis kitą sezoną rungtyniaus Vokietijos bundeslygoje, M.Vėta – antrajame šios šalies divizione.
Atlyginimas – už profesionalumą
– Ar „Granito” klubas pajėgus mokėti pajėgiausiems žaidėjams tokius pat atlyginimus, kaip, tarkime, Panevėžio „Viking-Malt”, perviliojęs iš Jūsų ekipos Aurelijų Sabonį, Mantą Gudonį?
– Gal ir galėtume mokėti didesnes algas, bet mūsų strategija kitokia nei Panevėžyje ar Vilniuje. Manau, kad pirmiausiai rankininkas privalo pasiekti tam tikrą profesionalumo lygį ir tik po to jis gali būti atitinkamai įvertintas. O patriotizmas savo miestui, klubui – nejaugi antraeilis dalykas?
Nežinau, ar mūsų konkurentai tęsi savo pažadus buvusiems kauniečiams. Pažiūrėsime, kaip jiems su „Viking-Malt” seksis Europos čempionų lygoje – geriau ar prasčiau nei su „Granitu-Kariu”.
– Rankinio bendruomenės užkulisiuose kalbama, kad Jūsų kietas vadovavimo stilius ir charakteris priimtinas ne kiekvienam žaidėjui, todėl, atsiradus progai, granitietis daug nedvejojęs pasirenka kitą komandą. Ką manote apie tai?
– Krepšinio specialistas Jonas Kazlauskas irgi garsėja griežtumu, išskirtiniu reiklumu. Šiuolaikiniame sporte neįmanoma pasiekti aukštumų dirbant puse jėgos. Tai esu patyręs savo kailiu kaip žaidėjas, to paties dabar reikalauju kaip treneris.
Klubas neturi savo bazės
– Ką atsakytumėte sporto gerbėjui, teigiančiam, kad ketvirtoji tituluočiausios šalies ekipos vieta po keliolikos triumfo metų iš eilės – rimta priežastis pripažinti, jog Kauno rankinis pateko į krizę?
– Kokia čia krizė, jei trys kauniečių ekipos rungtyniauja stipriausiųjų lygoje, o dvi iš jų grumiasi dėl apdovanojimų? Susirūpinkime dėl kitko: kodėl Kauno futbolą, krepšinį ar rankinį pradėjo lenkti Panevėžys ir Vilnius? Todėl, kad šiuose miestuose dėmesys sportui pastaraisiais metais padidėjo. O kiek naujų bazių, žaidimų arenų po nepriklausomybės atkūrimo pastatyta Kaune?
Mūsų klubas praranda savo būstinę ir paskutinę sporto salę A.Mickevičiaus gatvėje, nes šiuos pastatus rengiamasi perduoti Teisingumo ministerijai. Kol kas nežinau, kur persikelsime, treniruosimės.
– Koks bus „Granitas-Karys” kitą sezoną? Ar jau galvojate apie tai?
– Nepakeičiamųjų nėra. Toks mano credo. Išvykusiųjų vietas užims nauji rankininkai, jie turės galimybių tobulėti, įrodyti, ko yra verti. Sporto neįsivaizduoju be konkurencijos.
Dirbsime pagal savo principus. Ne kviesdami į ekipą trisdešimtmečius žaidėjus, ne propaguodami trynimąsi aikštelėje primenantį žaidimą, bet kovingu, veržliu ir atletišku rankiniu ugdydami jaunimą. Tikiu, kad Lietuvos rankinio čempionų titulas vėl grįš į Kauną.