Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertai sužavėjo „Probalticos” festivalio žiūrovus. Audringų plojimų sulaukę muzikai publikai kaskart dovanojo po keletą papildomų kūrinių.
Iki gegužės 19-osios Lenkijos miestuose Torūnėje, Varšuvoje ir Grudziondze vyks Baltijos šalių muzikos ir dailės festivalis „Probaltica”. Tryliktą kartą organizuotame renginyje – beveik 30 koncertų, kuriuos pristato Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos menininkai. Torūnės senamiesčio rotušėje atidaryta Latvijos dailininkų ir šio miesto Mikalojaus Koperniko universiteto Dailės fakulteto, mininčio savo veiklos 60-metį, studentų ir dėstytojų darbų paroda.
Lietuvai festivalyje atstovauja Vilniaus Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas profesoriaus Donato Katkaus, ir solistė Skaidra Jančaitė.
Europos muzikos sostinė
„Kai 1994 metų gegužės 1-ąją kamerinis ansamblis „Multicamerata” pradėjo pirmąjį festivalio „Probaltica” koncertą, niekas netikėjo, kad renginys taps tradicinis, – prisimena „Multicameratos” vadovas ir muzikantas, „Probalticos” direktorius Henrykas Giza. – Šiandien galiu pasidžiaugti, kad per 13 festivalio metų renginyje dalyvavo apie 5 tūkst. menininkų iš Baltijos valstybių, o „Probaltica” vadinama Europos muzikos sostine”.
Vis labiau garsėjanti „Probaltica” šiemet per festivalio atidarymą buvo pavadinta įspūdinga „ambasadore” siekiant, kad 2016 metais Torūnei būtų suteikta garbė vadintis Europos kultūros sostine. Torūnės miesto meras Michalas Zaleskis palinkėjo Gizai energijos dar dešimčiai metų, o „Probalticos” direktorius LŽ korespondentei pasiguodė, kad jam trūksta ne sveikatos, o pinigų. „Šių metų festivaliui miestas ir įvairūs fondai skyrė 1,1 mln. zlotų, (apie 300 tūkst. eurų), bet tai nėra didelė suma 19 dienų trijuose miestuose vykstančiam renginiui, kuriame dalyvauja apie 500 žmonių iš 9 valstybių”, – kalbėjo Giza.
Lietuviškas pėdsakas
Pasak Gizos, lietuviai kasmet, jau nuo pirmojo festivalio, kai į Torūnę atvyko Gediminas Dalinkevičius su savo tuo metu vadovaujamu kolektyvu, dalyvauja „Probalticoje”. Per festivalius muzikavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninis orkestras, Čiurlionio, Vilniaus kvartetai, prisistatė Klaipėdos muzikinis teatras, jo simfoninis orkestras, kiti mūsų šalies menininkai. Tarp jų – dirigentas Modestas Pitrėnas, praėjusiais metais vadovavęs jungtiniam „Probalticos” simfoniniam orkestrui.
„Labai svarbu, kad per festivalį girdime lietuvišką muziką. Tai Broniaus Kutavičiaus, Osvaldo Balakausko, Mindaugo Urbaičio, šiais metais nuskambėjusi Ramintos Šerkšnytės ir kitų kompozitorių kūryba, – sakė Giza. – Jūsų autoriai kuria įdomią, modernią muziką, mėgsta eksperimentus ir tuo traukia klausytojus”. Giza prasitarė, kad viena didžiausių jo svajonių – pakviesti į festivalį Petro Bingelio vadovaujamą Kauno chorą.
Atsakingi koncertai
Šiais metais jau trečiąkart per festivalį buvo suburtas jungtinis „Probalticos” simfoninis orkestras. Šįkart tai – apie 100 muzikantų iš Latvijos, Lietuvos, Švedijos, Lenkijos, apie 100 Lenkijos nacionalinės filharmonijos choro dainininkų, keturi solistai, tarp jų buvo ir lietuvė Skaidra Jančaitė. Šis didžiulis kolektyvas, vadovaujamas žinomo lenkų dirigento Tadeuszo Wojciechowskio, per kelias įtemptų repeticijų dienas parengė Romano Maciejewskio (1910-1998) „Requiem”.
Maciejewskis – net lenkams mažai žinomas kompozitorius, nes daug metų gyveno Švedijoje ir JAV, dirbo su garsiuoju režisieriumi Ingmaru Bergmanu, kūrė Holivude. Net 15 metų Maciejewskis rašė „Requiem”, skirtą visų karų aukoms atminti.
Tačiau valdingas (kartais ir nepagarbus) dirigento bendravimas su suburto naujo kolektyvo muzikais nepadarė kūrybinio stebuklo. Pasitvirtino abejonės dėl panašių kolektyvų susiklausymo, nepriekaištingo grojimo, kitų dalykų. Labiau pasiseks tiems, kurie gegužės 19-ąją ateis į festivalio uždarymo koncertą Torūnės Artuso rūmuose. Ten – jau tradicinis kompozitoriaus ir dirigento Krzysztofo Pendereckio pasirodymas. Šįkart jis su Varšuvos simfoniniu orkestru pristatys savo bei Mozarto, Šostakovičiaus kūrinių.
Reikalingi
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro muzikantai, groję jungtiniame simfoniniame „Probalticos” orkestre, tarsi susitarę kartojo, jog didžiausia šio projekto patirtis yra tai, kad jie tarsi iš šalies pažvelgė į savąjį orkestrą, įvertino kamerinio muzikavimo subtilybes, pranašumus ir tapo dar prieraišesni savo kolektyvui. Tad ir grojo džiugūs diriguojant artistiškajam maestro Donatui Katkui.
Torūnės senamiesčio rotušėje ir Lenkijos nacionalinio radijo Witoldo Lutoslawskio koncertų studijoje vilniečiai atliko Ramintos Šerkšnytės „De Profundis”, Witoldo Lutoslawskio „Gedulingą muziką”, „Edwardo Griego Styginių kvartetą Nr. 1 bei Mauro Giuliani Koncertą gitarai ir orkestrui, per kurį solo partiją skambino vokiečių gitaristas Reinbertas Eversas.
Lenkijos radijo 2-oji programa įrašė visą vilniečių koncertą, net du bisui atliktus kūrinius. Kai kuriuos jų festivalio direktorius Gizas žadėjo įtraukti į 13-osios „Probalticos” kompaktinių plokštelių rinkinį. Garso įrašo specialistas LŽ korespondentei sakė, kad seniai negirdėjo tokio aukšto lygio orkestro, o muzikos kritikas, radijo laidų redaktorius Janas Popis viešai, nuo scenos, gyrė mūsų muzikantus.
„Ale cudnie grają!” („Tai stebuklingai groja!”), – dalijosi įspūdžiais vienos garsiausių Europos koncertų ir įrašų salės publika. Didžiulių ovacijų orkestras sulaukė ir po koncerto Grudziondzo miesto muziejuje.
„Man labai naudinga dalyvauti šiame festivalyje, – LŽ kalbėjo profesorius Katkus. – Koncertai Torūnėje ar Grudziondze parodė, kokia rimtosios muzikos situacija Lenkijos provincijoje, skatina lyginti su mūsų nedidelių miestų ir miestelių muzikine kultūra. Mane žavi tai, kad Lenkijoje visi juda ir susibūrę į bendruomenes, aktyviai veikia vienoje ar kitoje srityje, žmonės svarbūs patys sau. Tai labai reikšmingi dalykai”.