Motociklas lėkė pažliugusiu keliu, motoras urzgė, iš vamzdžio veržėsi liepsna. Pervažiavęs visą kaimą ir apsisukęs, pirmojo pasaulyje motociklo išradėjas – paprastas kalvis iš Vokietijos – tapo šauniausiu kaimo vaikinu.
Visos kaimo moterys, jaunutės mergaitės ir subrendusios merginos negalėjo atitraukti nuo jo akių. Išsigandęs smuklininkas įpylė jam alaus, kaimo vaikinai žvelgė į jį su pavydu ir pagarba, o vietos pastorius kitą dieną atskyrė jį nuo bažnyčios. Tai XIX amžiaus pabaigos legenda, nuo kurios ir prasidėjo karšta moterų meilė kriokiantiems monstrams su dviem ratais.
Nepakartojamas jausmas apima lekiant lygiu asfaltu, retkarčiais žvilgtelint į pro šalį šmėkščiojančius vaizdus, jaučiant, kaip už nugaros lieka tūkstančiai kilometrų. Gera kvėpuoti gaiviu oru ir klausytis motoro urzgimo. Ne, tai ne vien motoro urzgimas. Tai laisvės pojūtis. Laisvės nuo visuomenės primestų stereotipų.
Moterų motociklininkių nekankina depresija, jos aktyvios ir džiaugiasi gyvenimu. Jos nebijo, kad po šalmu susitaršys šukuosena ir nesijaudina, kad negalės apsiauti aukštakulnių batelių (nors kai kurios įsigudrina). Jos turi šį tą daugiau nei išorinius moteriškumo atributus. Jos turi motociklą! Mergina, vilkinti odinę striukę, idealiai prigludusias odines kelnes, atrodo seksualiai. Ji laisva. Jos šypsena atsispindi idealiai nublizgintame bake. Ji ekstremali ir neprognozuojama. Motociklininkė žino, ką reiškia kelias valandas važiuoti lietui lyjant arba staiga „užgesti” tuščiame kelyje. Moteriškumas ir ištvermė. Jos moka rizikuoti, bet rizika visada apgalvota.
Jei jau Dievas sukūrė vyrą ir moterį skirtingus, vadinasi, ir jų pasaulėjauta skirtinga. Štai merginos varto kelių atlasą, bandydamos susiorientuoti nepažįstamoje vietovėje, o vaikinui pakanka vos į jį žvilgtelėti. Vaikinai vairuoja motociklus, merginos irgi, bet jie skirtingai suvokia kelią. Daugeliui silpnosios lyties atstovių motociklas atrodo tarsi ugnimi spjaudantis drakonas, prie kurio padoriai merginai nederėtų net artintis. Todėl jei kai kurios panelės paslapčia žvilgčioja į dviratį transportą, lekiantį pro šalį, tai jo vairuoti nė negalvoja. O apie tas, kurios, nepaisydamos visų „bet”, nusprendė įsigyti motociklą, vyrai naiviai galvoja, jog jos net nesugebės rasti sankabos ar greičio pedalo, o jau išmokti važiuoti… Be reikalo.
Motociklas – nuostabus grožio ir jėgos derinys. Moteris, pasibalnojusi motociklą, pabrėžia šį derinį. Galbūt savo trapumu, kuriuo ją apdovanojo gamta… Jai duota laisvė. Laisvė važiuoti ten, kur prašo širdis.
Nors… Būna ir pragmatiškesnių priežasčių. Viena mergina neslėpė, kad vairuoja motociklą, norėdama susipažinti su vaikinais. Tiesa, jaunuoliui, pamilusiam motociklininkę, bet neturinčiam nieko bendra su motociklais, atėjus vasarai, teks susitaikyti su tuo, kad mylimoji dažnai pamirš ateiti į pasimatymus, nes jai reikia motociklo ir kelių. Greičiausiai ji bandys suderinti mylimą vaikiną ir mylimą motociklą. Tik deja, ne kiekvienas pasistengs ją suprasti.
Apie tai, kad išmokyti merginą vairuoti motociklą – beveik tas pats, kaip išmokyti žirafą šokti breiką, kalba tik vyrukai, sėdintys prie mašinos su automatine pavarų dėže vairo. Merginos važinėja ne blogiau už stipriosios lyties atstovus. Tik jos atsargesnės. Galbūt merginos nenorės skirti savo dviračiui draugui visų poilsio dienų ir nesikrapštys garaže, nesugebės jo suremontuoti, jei „draugas” staiga sustos kelyje ir griežtai atsisakys važiuoti toliau. Tai padarys vyriškis. Juk moteris motociklininkė negali skųstis vyrų dėmesio stoka.
Motociklininkės pasaulyje
• 1915 metais Efė Chotkins iš Bruklino nusprendė leistis į atsakingą kelionę – savo nauju „Harley Davidson” pervažiuoti visą šalį iki San Francisko ir atgal. Jos mama nenorėjo nė girdėti, kad dukra važiuotų į rizikingą kelionę viena, ir pareiškė važiuosianti kartu. Efė prikabino priekabą, pasiėmė palapinę, antklodžių, ir dvi drąsios moterys leidosi į kelionę. Vakarų pakrantėje jos rado nepravažiuojamų kelių, neprognozuojamą gamtą ir minias smalsių žiūrovų, kurie nepatikliai žvelgė į dvi drąsias moteris.
• Besė Stringfild, miniatiūrinė afroamerikietė, išgarsėjo kaip „Majamio motociklų karalienė”. Stringfild dar būdama paauglė 1920-aisiais sėdo ant savo pirmojo iš 27-ių „Harley”. Metusi iššūkį visuomeniniams ir rasiniams stereotipams, ji surengė aštuonias keliones raižyta vietove ir įstojo į Amerikos armiją kaip diplomatijos atstovė motociklininkė.
• Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jauna amerikietė Linda Dudžeo pamėgo motociklą ir nusprendė surasti bendraminčių, neabejingų kelių romantikai. Po įtemptų paieškų pagaliau pavyko sudaryti sąrašą, nuo kurio ir prasidėjo vieno pirmųjų moterų motociklininkių klubų istorija. Vėliau jos išgarsėjo kaip „ledi su baltomis pirštinėmis”, nes ši mažytė detalė buvo neatskiriama jų „uniformos” dalis. Klubas buvo įkurtas 1940 metais. Energingos merginos užsibrėžė tikslą suvienyti visas moteris, kurioms patinka motociklai. Papildyti darnias klubo gretas galėjo tik mokančios vairuoti motociklą. Pirmąja klubo prezidente tapo Dot Robinson iš Detroito. Šiame poste ji išbuvo 25 metus. Ji vadinama pirmąja motociklininkių judėjimo ledi. Rausvas Dot „Harley” su specialiu dėklu lūpdažiams labai skyrėsi nuo kitų motociklų.
• 1950 metais JAV Luizos Ščerbin pastangomis atsirado pirmoji tarptautinė moterų, važinėjančių motociklais, organizacija WIMA. 1956 metais WIMA atstovybė buvo įkurta Europoje. Dabar jos atidarytos Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Japonijoje. WIMA jungia per 1500 motociklininkių. Kiekviename skyriuje vystoma intensyvi veikla. Kasmet organizuojami tarptautiniai raliai, į kuriuos susirenka asociacijos narės iš viso pasaulio. 2000 metais WIMA pažymėjo jubiliejų – įkūrimo 50-ąsias metines.
• Merginos iš Amerikos motociklininkių klubo „Hardly Angels” („Kietieji angelai”) – pirmoji moterų komanda, demonstruojanti sinchroninį važiavimą motociklais. Jos pavertė motociklų vairavimą kvapą gniaužiančiu reginiu. Klubo pavadinimas daug ką pasako – merginos nėra panašios į angelus. „Hardly Angels” – nacionalinis fenomenas. Merginoms ne tik pakluso motociklas, jos atlieka rizikingus triukus, kuriuos sugeba daryti ne kiekvienas vyras, demonstruoja sinchroninį vairavimą tiesiog keliuose. Veiksmas vyksta grojant muzikai ir primena šokį. „Angelų” vedlė Lainela daugiau kaip 20 metų dirbo šokių ir aerobikos instruktore. Dabar savo choreografijos žinias, aktorinį meistriškumą ji panaudoja „Angelų” spektakliuose.
• Ne mažiau populiarus San Francisko moterų motociklininkių klubas „Devil Dolls” („Velnio lėlės”). 1999 m. jį įkūrė dvi draugės, išėjusios iš kalėjimo. Šv.Valentino dieną jos nusprendė surinkti skandalingiausių ir drąsiausių jaunų moterų gaują, kurios tikslas – kelti iš kalėjimo išėjusių moterų savigarbą ir rasti alternatyvą tradiciniam susisiekimui mašina ar kitam įprastam transportui. Klubas greit išpopuliarėjo. Kadangi merginos turi kriminalinę praeitį, jų devizas – „Mažiau plieninių narvų – daugiau laisvės!”
• Kito moterų motociklininkių klubo pavadinimas romantiškesnis – „Leather and Lace” („Oda ir nėriniai”). Pavadinimas byloja apie klubo narių jėgą, ištvermę ir moteriškumą, būdingą dailiosios lyties atstovėms. Klubo įkūrėja Dženifer Čafin ir jos bendramintės nusprendė padėti vaikams našlaičiams ir 1983 metais surengė labdaros akciją. Dauguma „Leather and Lace” narių – motinos, todėl motociklas joms yra vienintelis būdas pamiršti kasdieninius rūpesčius ir pagardinti savo gyvenimą adrenalinu.