Ligonių interesus apginti raginama Generalinė prokuratūra
Kauno miesto tarybos nariai jaunalietuviai Audrius Skimborauskas ir Stasys Buškevičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ieškinio viešajam interesui apginti.
„Ligonių kasos yra skolingos visoms Kauno savivaldybės medicinos įstaigoms, kurios gydė daugiau pacientų, nei leidžia finansinės kvotos. Gydymo įstaigos už suteiktas virškvotines paslaugas susidariusias pinigų sumas yra priverstos nurašyti į nuostolius, nes jų ligonių kasos neapmoka. Tokia tvarka prasilenkia su rinkos principais, kurie turėtų būti taikomi ir sveikatos priežiūros paslaugoms esant draudiminei medicinai”, – teigė A.Skimborauskas.
Kauno miesto tarybos narių įsitikinimu, gydymo įstaigoms turi būti sumokėta už visas suteiktas ligoniams sveikatos priežiūros paslaugas.
Dainavos poliklinika per šių metų pirmą ketvirtį ligoniams suteikė virškvotinių sveikatos priežiūros paslaugų už 112 tūkst. litų. Šilainių poliklinika 2005 metais – už 183,9 tūkst. litų, 2004 metais – už 149,7 tūkst. litų. Kalniečių poliklinikai Kauno teritorinė ligonių kasa nesumokėjo 38 tūkst. litų už 2004 metais suteiktas virškvotines medicinos paslaugas. Šančių poliklinikai liko neapmokėtos pernai ligoniams suteiktos virškvotinės paslaugos už 19,3 tūkst. litų.
Kauno 2-ajai klinikinei ligoninei 2004 metais ligonių kasa nesumokėjo už suteiktas ligoniams medicinos paslaugas 530 tūkst. litų, 2005 metais – 8 tūkst. litų.
Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinei ligoninei už suteiktas virškvotines paslaugas 2005 metais nesumokėta 720,7 tūkst. litų, 2004 metais – 870,6 tūkst. litų.
Generalinei prokuratūrai pateiktame pareiškime politikai atkreipia dėmesį į sveikatos apsaugos ministro Ž.Padaigos šių metų vasario 10 dienos įsakymą, kuriuo atgaline data (nuo sausio 1 dienos) buvo pakeista stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka. Jai įsigaliojus, buvo nustatyta, kiek ligoninės per metus gali hospitalizuoti ligonių. Už gydytus ligonius, viršijus numatytas kvotas, gydymo įstaigoms nebus mokama.
„Ligoninėse nebegalės gydytis didelė dalis Lietuvos žmonių. Nors, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pateikiamus duomenis, sergamumas Lietuvoje didėja, tačiau ligoninėse gydomų žmonių skaičius yra mažinamas. Tai kelia grėsmę žmonių sveikatai, o gydymo įstaigos stumiamos į bankrotą. Tai ne tik medikų, bet visų gyventojų problemos. Manau, kad Generalinė prokuratūra apgins viešąjį interesą”, – teigė A.Skimborauskas.
„Ministro įsakymas, nustatantis naują stacionarinių paslaugų apmokėjimo tvarką ir premijuojantis sveikatos priežiūros įstaigas už hospitalizacijos skaičiaus mažinimą bei baudžiantis už teritorinių ligonių kasų nustatytą hospitalizacijos skaičiaus viršijimą, skaudžiai atsilieps sveikatos priežiūros įstaigų finansinei padėčiai. Yra nubaustos konkurencijos rinkos sąlygomis labiausiai pasirengusios įstaigos, kurių kvalifikuoti specialistai, aukšto lygio paslaugos ir geras vardas pritraukia daugiau ligonių. Mūsų ligoninei vien per šių metų sausio – kovo mėnesius neapmokėta viršsutartinių paslaugų už 784 tūkstančius litų. Šį įsakymą pakeisti būtų nevėlu”, – teigia Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius Juozas Skirmantas Paukštys.