Ar išleisti savo damą vieną į kelionę?

Teks nutarti tau vienam, vyruti, o mes tik padėsime apsispręsti…

Sunku pasakyti, kam vieniems keliauti lengviau – vyrams ar mote­rims. Daug kas priklauso nuo šalies ir nuo aplinkybių. Kita vertus, iš prigimties moterys geriau nei vyrai yra prisitaikiusios keisti gyvena­mąją vietą ir gyvenimo būdą. Kad ir vien todėl, jog daugumą sil­pnosios lyties atstovių gamta apdovanojo nesumeluotu aktorės ta­lentu. Jei į pasaulį žiūrėsime kaip į didžiulį teatrą, o gyvenimą vertinsime kaip spektaklį, bet kuri kelionė bet kuriai damai atstos dar vieną pasirodymą scenoje. O įsijausti į vaidmenį moteriai tikrai nėra sunku!

Ir Jūsų, ir mano antroji puselė keliaudama gali suvaidinti kuo įvairiau­sių vaidmenų: žiūrėk, susiklosčius vienoms aplinkybėms, ji apsimes išdidžia ir neprieinama princese iš „Lietuvių pasakų”. Kitomis sąlygomis bus viskuo besidominti „studentė” ar kosmopolitė iš tokio paties pavadinimo žurnalo ir t. t. Toks žaidimas moterims labai įdo­mus, užvaldantis visą jų esybę! Kitas klausimas, ar jos vaidyba toje šalyje, į kurią ji nukeliavo, bus teisingai suprasta ir įvertinta. Tai turi dominti ir mane, ir tave – keliauninkės draugus ar vyrus.

Nakties dievintojų rojus

Nejusk nė menkiausio nerimo išleisdamas savo žmoną ar draugę į Maltą. Šioje Dievo pamalonintoje saloje gyvena tokie sąžiningi žmo­nės, kad jiems net nešauna į galvą nakčiai užsisklęsti duris. Maltiečiai nesijaudindami palieka raktus durų spynose ar automo­bilių įjungimo spynelėse. Tamsiomis Maltos sostinės Valetos ar, pavyzdžiui, tos mažos valstybės miesto Florino gatvėmis ligi pat rytmečio mylimoji gali be rūpesčių klajoti, ir niekas jos net piršteliu nepalies.

Ir Madeiroje, ir Kanaruose ramu. Net negalvok apie tai, kad įsėdusią į taksi, vienumoje pietaujančią ar besideginančią saulėje moterį kas nors apiplėš ar – juolab – išprievartaus. Žinoma, tai yra ir tam tikrų pavojų šaltinis. Tavo moteris gali greitai pajusti, jog ilsėdamasi minėtuose kurortuose turi galimybę be jokios ri­zikos flirtuoti. Nekaltas flirtas tau niekuo negresia. Tačiau jei jis nejučiom peraugs į „nuodėmingąjį”?..

Paprastai manoma, jog mažiausiai pavojų keliautojus ištinka tose šalyse, kuriose giliai šaknis įleidusios ilgaamžės naktinio gyvenimo tradicijos. Tarp tokių kraštų paminėtinos Kroatija, Ispa­nijos šiaurė, Prancūzija, Danija, Tailandas. Čia ilgai po vidurnakčio šviečia restoranų langai, už kurių linksminasi ir čiabuviai, ir atvy­kėliai. Barselonoje ar Dubrovnike tavo antroji pusė nieko nebijoda­ma gali iki ryto lankyti diskotekas, barus, koncertus. Tiesa, kai kurie turistų vadovai vis dėlto pataria laikytis arčiau centrinių gatvių.

Rytų „svetingumo” gniaužtuose

Patarčiau kur kas ilgiau pagalvoti prieš išleidžiant savo moterį į Artimuosius Rytus. Čia vyrai daug aktyvesni nei moterys. Kitaip tariant, tavo draugę ne tik nulydės akimis, bet ir pasistengs jai įžnybti, pagraibyti už intymiausių vietų. Garantuoju, išgirs ji ir pikantiškiausių pasiūlymų.

Pakalbėkim kad ir apie Turkiją. Kurortinėse vietovėse su tokiu „merginimusi” dama beveik nesusidurs, o atvykusiai, tar­kim, į Stambulą, šis reiškinys gali europietei kaip reikiant įkyrėti, nežmoniškai ištampyti nervus. Visai nenuostabu, jei žings­niuodama gatve tavo dama pasijus taip, tarsi virš savo galvos ji neštųsi plakatą su užrašu: „Nepraeikit, vyrukai, pro šalį, esu lengvai prieinama baltaodė!” Ir išties kiekvienas pro šalį praei­nantis reprodukcinio amžiaus turkas taip ir taikosi paglostyti atvykėlės šlaunį, užpakaliuką, krūtis. Jei moteris duoda tinkamą atkirtį, tuomet bent jau alkūnę paliečia. Išvengti to save gerbianti dama gali tik vienu būdu – iš taško A į tašką B vykdama taksi. Tačiau ir įsėdus į automobilį būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Rekomenduojama įsitaisyti ant užpakalinės sėdynės, per dažnai nevarstyti taksisto susidomėjusiu žvilgsniu, vengti žiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį. Ir jokių nuogų pilvukų ar permatomų drabužių! Turkijoje taksistas irgi ne prastesnis vyras už kitus savo tėvynai­nius, dar ims ir nekaltus tavo draugės siunčiamus signalus išsi­aiškins savaip! O tada jau, mergyt, laikykis! Beje, blogiausia, kad tavęs šiuo metu šalia jos nebus…

Panašiai elgiasi ir Tuniso vyrai. Temperamentingieji arabai aki­plėšiškai tiesia rankas, kad apgraibytų kiekvieną pro šalį klubais pralinguojančią europietę.

Egipte prie atvykusių iš Europos damų dažniausiai kimbama tuomet, kai jos išeina apsipirkti. Neabejok, – „alibabos” tikrai nepraleis progos savo rankomis pamatuoti ant tavo moters kūno visų jų parduotuvėlėse esančių burnusų, grandinėlių, auskarų, skarelių, netgi šlepečių. Kartu jie žavėsis klientės „nuostabia žydrų akių giluma”, „puikiais vešliais plaukais”, „figūros dailumu”. Minėtoje arabų šalyje apsilankiusių moterų teigimu, iš pradžių toks elgesys ir stebina, ir džiugina, ir ausį pamalonina. Tačiau jau antroje parduotuvėlėje ima erzinti. O užsukus į trečią krautuvėlę tokiam lipšnuoliui labai maga išdaužyti dantis.

Vienintelė priemonė prieš tokius ir panašius priekabiavimus – drėgna nosinaitė. Pridėkite jų kuo daugiau į arabų šalis vykstan­čioms žmonoms ar draugėms. Sakote, kuriems galams jos reikalingos? Ogi tam, kad apgraibytos moterys galėtų nusivalyti svetingų gerbėjų ant jų kūnų paliktus nešvarumus.

Atsargiai! Vogti mėgstančios beždžionės!

Pietryčių Azijos gyventojai irgi mėgsta apgraibyti europiečius. Ir ne vien moteris, bet ir vyrus! Mat, anot vietinių prietarų, prisi­lietimas prie balto žmogaus lemia sėkmę. Ir kuo storesnis tas žmogus, tuo geriau! Indonezijos ir Malaizijos vyrai labiausiai pra­džiunga, kai iš Europos atvykusi moteris sutinka su jais nusifo­tografuoti. Stovėdami šalia jie naiviai stengiasi įsikibti tavo draugei į parankę ar apglėbti ją per liemenį. Jų šalyse taip elgtis – visai normalus dalykas. Tačiau ilgainiui baltaodei moteriai tai atsibosta.

Šiaip jau Pietryčių Azijoje atvykėlės iš Europos gali jaustis ga­nėtinai laisvai. Ypač tarp budistų, kurie ir šiaip nė musės nenu­skriaus. Net ir priemiesčiuose skurdžiai gyvenantys vyrai tavo moteriai nebus pavojingi. Tarkim, Indijos „skruzdėlynuose” reikia saugotis vien ligų sukėlėjų ir to, kad neapsinuodytum. Bankoke vieniša dama vidurnaktį be jokios baimės gali bastytis po miestą skersai išilgai. Nerekomenduotina tiktai kišti nosies į suręstas po autostra­domis lūšneles: paprastai ten gyvena ne visuomet vi­siems gera linkintys imigrantai.

Musulmoniškoje Malaizijoje tavo moteriai grėsmę kels nebent gausiai kariu ir aitriaisiais pipirais apibertas nekokybiš­kas valgis bei visur pralendantys moskitai.

Tavo draugė ar žmona tikra karaliene pasijus atvykusi į In­donezijos Balio salą. Ir ne vien karaliene, bet ir „Mis Visata” bei tikrų tikriausiu muziejaus eksponatu! Čia tavo moterį mylės visi be iš­imties – vyrai, mote­rys, vaikai. Jie nenuilsdami kvies atvykėlę į svečius, gausiai vai­šins. Nesakyk draugei ar žmonai, kad niekur neitų. Svečiuotis Balio saloje įprastas ir visai nepavojingas dalykas. Paprasčiausiai tavo moteriai išdidžiai apro­dys namą, vaikus ir tėvus, supažindins su žmonomis ar vyru, pa­pasakos apie tai, kokios problemos ka­muoja šeimą. Maža to, tekėti čia irgi niekas nepasiūlys, mat vietiniai vyrai mano, jog europietės yra per daug turtingos ir į juos paprasčiausiai nežiūrės. Balyje nereikia baimintis ne tik išsikvietus taksi, bet ir paprasčiau­siai susistabdžius mašiną.

Ne mažiau saugus ir Singapūras. Per metus šioje šalyje įvykdomi ne daugiau kaip penki nusikaltimai: iš Kinijos atvykę statybininkai žudo vienas kitą dėl ryžių lėkštės.

Tačiau ne viskas taip gerai toje Pietryčių Azijoje. Ir čia gyvena savų plėšikų. Tai beždžionės. Nors į jas ir žiūrima kaip į šventas, jos be jokio sąžinės graužimo apvaginėja turistus ir ypač turistes. Patarki savo į beždžionių gyvenamą mišką pate­kusiai moteriai nusiimti visus papuošalus, pasikišti po pažastimi rankinę ir stipriai ją laikyti. Jei beždžionė vis dėlto kai ką nugvel­bė, rėkti nepatartina. Geriau kreiptis pagalbos į šventyklų prižiū­rėtojus.

Vieta, kur daužomos širdys…

Šituose kraštuose net ir žodis „jūra” („more”) labai panašus į žodį „meilė” („amore”). Čia gyvenimas yra džiaugsmas, o džiaugs­mas yra meilė. Į Europos pietus savo žmonos ar draugės nė už ką vienos neišleisčiau. Ir ne vien todėl, kad čia ją visai lengvai gali kas nors pavilioti (tie graikai, ispanai, italai ne tik gražūs, bet ir turtingi vyrai!). Blogiausia, jog daugumos jų vienintelis tikslas yra dovanomis ir komplimentais sudaužyti kokiai blondinei širdį ir pasprukti į visas keturias puses… Argi jūs norite, kad jūsų mylimosios taptų nelaimingos? Tikrai to nenorite? Tuomet ir kalkit joms į galvą tai, ką tuoj juodu ant balto išdėstysiu.

Moterys šiltuose Europos kraštuose pameta ne tik galvą, bet dažnokai praranda ir savo pinigines. Nes Italijoje, kaip žinia, daug vagiama. Ne mažiau vagiama ir Ispanijoje.

Tik Kipras ta prasme galbūt yra maloni išimtis. Ten mažai kas girdėjo apie vagystes, niekas neplėšo rankinių nuo pečių, sek­sualiai priekabiauja irgi labai retai. Jei ir parodo dėmesį moteriai, viską daro labai subtiliai. Sakykim, tavo dama sėdės prie staliuko ir prie jos prieis kandidatas į kavalierius. Žinai, nuo ko jis pradės? Ogi nuo ilgo monologo. Kad ir tokio: „Man atrodo, jūs atvykote iš Rusijos… („Po velnių, – pagalvos tavo patriotiškai nusiteikusi moteris, – daugiau kaip dešimt metų nebesame Sovietų Sąjun­gos dalis, o vis dar…” Ką padarysi, tokie jau tie Pietų europiečiai). Mokausi jūsų puikios kalbos ir norėčiau atvykti į jūsų šalį pasi­praktikuoti. Ar nesutiktumėt su manimi šiek tiek pakalbėti gimtąja kalba?” Kai tavo žmona ar draugė galų gale paprieštaraus, kad ji nėra rusė, kiprietis tikriausiai nesutriks ir pratęs: „Nesvarbu. Tuomet norėčiau su jumis išgerti puodelį kavos. Skubate? Aš jus nuvešiu ten, kur tik jūs pasakysite…” Nieko neatsitiks, jei su Kipro vyru tavo moteris išgers kavos ir bus nuvežta į viešbutį. Jei ji kipriečiui maloniai atskleis, jog „namuose” turi draugą ar vyrą, pretendentas į kavalierius tik atsiprašys už sutrukdymą ir visam laikui išnyks iš tavo moters gyvenimo.

Civilizacijos akmeninėse džiunglėse

Kad ir ką besakytume, tačiau turime pripažinti – vieniša dama yra silpna ir beginklė būtybė. Ji piktavalių žmonių akyse visuo­met buvo ir bus potenciali auka. Prieš puolant pirmiausia įvertinami vyro fiziniai duomenys, o moterį gali pulti nežiūrėdamas. Žinoma, geriausia apie tai negalvoti ir patarti savo damai vengti negerų vietų.

Žymiausios pasaulio „negeros vietos” visiems gerai žinomos. Tai ir Niujorko Harlemo rajonas, ir Brikstonas Londone, ir Libertysitis Majamyje. Žinomiausiame planetos kurorte gali atsisveikinti su gyvybe vien todėl, kad neišmanei geografijos. Jau Majamio oro uoste turistams išdalijamos atmintinės, kuriose smulkiai iš­dėstyta, ką atvykėliams galima daryti, o ko ne. Majamyje tavo moteris kuo ramiausiai gali vaikštinėti po Kokonatgrouvą, iki ryto šokti Sautbiče, pietauti kubiečių rajonuose „Chajalija” ir „Kaljeočo”. Tačiau į haitiečių apgyvendintą rajoną Libertysitį nieku gyvu ne­patartina užsukti net ir su mašina! Ypač pavojinga čia pasirodyti nuomotu automobiliu, kurį vietinė publika sušaudys net nemirk­telėjusi. Nors turistai į Libertysitį atklysta tik per klaidą, vidutiniškai maždaug šeši jų per metus padeda galvas.

Visos Majamio gatvės skirstomos į saugias ir nesaugias. At­skirti jas lengva: saugiose gatvėse prismaigstyta kelių ženklų su saulutės atvaizdais. Todėl ir tavo žmona ar draugė būtinai turi žinoti, jog atvykus į Floridą saugiausia važinėtis „saulėtomis” gatvėmis. Išgyvenimo vadovėlis moko, kad derėtų nešiotis tik minimalią pinigų sumą, neapsunkinti savęs brangiais papuoša­lais, viešbučiuose naudotis vietiniais seifais, nenuklysti į turistų nelankomus rajonus, o jeigu atsitiktinai atsidūrėte juose, kuo grei­čiau iš ten sprukti. Visa tai atrodys nieko verti patarimai tik tol, kol nesužinosite, jog vidutiniškai Majamio juodaodžiai teišgyvena 30 metų! Beje, dauguma jų šią ašarų pakalnę palieka su kulka kaktoje…

Londono miesto Brikstono rajone autobusai nevažinėja. Tai kla­sikinis britų sostinės „dugnas”, kur gali apiplėšti, sužaloti, išprie­vartauti. Geriausia, ką tavo moteris gali padaryti pavojaus aki­vaizdoje, tai kuo greičiau įšokti į pirmą pasitaikiusį taksi. Antraip tas šiukšlėmis užverstas ir pamazgomis aplietas, supuvusiomis žu­vimis smirdantis rajonas ją gyvą praris.

***

Įdomu, ar dar neatvėso noras paleisti atostogauti draugę ar žmoną vieną? O gal bus geriau, jei ir tu atsikratysi tingulio ir pasipustęs padus vyksi kartu su ja?

Aurelijus Eriksonas