Kiek šiandien automobilis turi veidų – nesuskaičiuos niekas. Juolab, neatsimins. Tačiau yra mašinų, pergyvenusių savo kūrėjus. Automobilių, kuriuos technikos aistruoliai garbina beveik šimtmetį. Tinklalapio Supercars.net kūrėjai siūlo susipažinti su garsiausiais XX a. vardais automobilių istorijoje.
Modelis „Type 57SC Atlantic” – „Bugatti” lopšys
Vienas iš visų laikų ekscentriškiausių, rečiausių ir brangiausių automobilių yra „Type 57SC Atlantic”. Žemu, ašarą primenančiu, korpusu, 200 arklio galių varikliu ir maksimaliu 200 km/val. greičiu mašina užima vieną garbingiausių vietų ne tik „Bugatti” gamybos istorijoje. „Type 57SC Atlantic” dizainą kūrė pats Jean Bugatti. Garsusis kūrėjas nepabūgo į darnią visumą sulieti lėktuvo, avangardinės ašaros ir praėjusio amžiaus ketvirtajam dešimtmečiui neįprastų bruožų. „Type 57SC Atlantic” nepaprastą veidą suteikė padaužiškos formos langas, kniedyta stogo linija ir durys su pupos formos langais.
Prie akį traukiančios ir energingos automobilio išvaizdos prisidėjo gamyboje naudotos medžiagos. Didžioji korpuso dalis pagaminta iš aliuminio ir magnio. Todėl mašina lengva ir tvirta. Ir labai greitai… užsideganti. Todėl visos mašinos dalys priveržtos varžtais arba pritvirtintos kniedėmis. Tačiau J. Bugatti neabejotinai surado geriausią funkcionalumo ir estetikos dermę. „Type 57SC Atlantic” debiutas įvyko 1935 metais automobilių parodoje Paryžiuje. Nors modelis sukėlė didžiulį susidomėjimą, buvo gauti tik trys užsakymai tokiems modeliams. Kitais metais prasidėjo „Type 57SC Atlantic” gamyba. Taip pat pasirodė ir šiek tiek mažesnis automobilio analogas „Type 57S Atlantic „.
Šie modeliai išgarsino „Bugatti” vardą. Daugėjant užsakymams, „Type 57” modeliai puošėsi vis įvairesnėmis detalėmis. Automobilius „apmaudavo” lietais ratlankiais, moderniais amortizatoriais, penkiolikos colių diskiniais stabdžiais. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje „Type 57” modeliai debiutavo daugybėje prestižinių automobilių lenktynių.
Šiemet 75 metų sukaktį švenčiantys automobiliai „Bugatti” gerbėjų apipinti legendomis. Pirmasis „Type 57SC Atlantic” modelis pradingęs, tačiau likę kiti du garbingo amžiaus sulaukė beveik nepasikeitę.
Prototipas „Meteoras”
„The Aerolithe Prototype” – dar viena neužmirštama „Type 57SC Atlantic” modifikacija. Žodis „Aerolithe” graikiškai reiškia meteorą. Tačiau „Bugatti” gerbėjai linkę žaisti žodžiais ir tvirtinti, kad ne meteoras yra prototipas automobiliu, o mašina meteorui. Tokios legendos sklando ne veltui. „The Aerolithe Prototype” pagamintas vien tik iš magnio, didesnis už įprastinį „Type 57SC Atlantic”, tačiau nepraradęs neįprasto žavesio.
„Chassis 57374”
1936 metais pagamintas automobilis. Jo dėka pirmieji „Bugatti” pradėti pažinti iš žemai esančių lempų. Šis automobilis buvo sukurtas lordui Phillipe de Rothschild iš Londono. Didikas užsisakė „Chassis 57374” su žydru korpusu ir tamsiai mėlynos spalvos vidumi. 1939 automobilis sugrįžo į gamyklą, kad išvažiuotų su galingesniu varikliu. Po karo automobilis atsidūrė Bob Oliver iš Los Andželo rankose. B. Oliver „Chassis 57374” pakeitė langų formą, o patį automobilį nudažė įvairiomis spalvomis. 1971 metais automobilis pateko į paskutinio šeimininko Peter D. Williamson rankas. 59 000 dolerių už mašiną sumokėjusiam Peter D. Williamson prireikė trijų dešimtmečių, kad „Chassis 57374” atgautų savo tikrąjį veidą. Automobilį smalsuoliai galėjo išvysti tik 2003 „Pebble Beach Cocours” parodoje.
„Chassis 57473”
Vieną kontraversiškiausių istorijų turintis „Type 57” modelis. Šis automobilis keisdamas šeimininkus dukart buvo grįžęs į gamyklą. Kažkodėl visi savininkai po poros metų užsimanydavo juo atsikratyti. „Chassis 57473” net buvo patekęs po traukiniu ir dešimtmetį išgulėjo metalo lauže. Tačiau per keletą dešimtmečių automobilis atgavo savo pradinę būseną ir 2000 metais „Villa da Este Cocours” parodoje pelnė daugybę lankytojų simpatijų.
„Silver Arrow”
Pierce Arrow buvo smulkus verslininkas, gaminęs prabangius automobilius pagal užsakymą. Jis konstravo mašinas nuo 1900 metų iki 1930. Per tris dešimtmečius P. Arrow dėka pasaulį išvydo 1938 automobiliai. Sutapimas, tačiau būtent 1938 metais verslininkas surinko paskutinį automobilį.
Iš visų P. Arrow kūrinių neabejotinos šlovės susilaukė vienintelis modelis – „Silver Arrow”. Pasaulį išvydo tik penki, automobilizmo ir prabangos klasika tapę modeliai. „Silver Arrow” turėjo nepaprastai geras aerodinamines savybes ir galingą, bet kartu ekonomišką 12 cilindrų variklį. Šiandien šio automobilio kaina siekia pusantro milijono litų.
2009B modelis – itališka „Alfa Romeo” klasika
Vienas elegantiškiausių ketvirtojo dešimtmečio Europos automobilių – „2009B Alfa Romeo”. Tiek 1930 metais, tiek šiandien, tai yra pats įspūdingiausias šios italų firmos modelis.
„2009B Alfa Romeo” buvo vienas geriausių to laikmečio sportinių automobilių. 1936 metais šiais modeliais važiavę sportininkai užėmė pirmąsias tris vietas prestižinėse „Millia Migle” lenktynėse. 1938 visos trys prizinės vietos vėl atiteko „2009B Alfa Romeo”.
Po tokių pasiekimų automobilio paklausa išaugo. Buvo sukonstruota apie trisdešimt įvairių modifikacijų „2009B Alfa Romeo”. Tačiau dėl didelės automobilių kainos ir prasidėjusio Antrojo Pasaulinio karo automobilių gamyba nutrūko.
„Rothschild Hispanos” – prabangiausias iš prabangiausių
Anthony Gustav buvo Rothschild banko įsteigėjas Londone. Tuomet tai buvo vienas įtakingiausių bankų Vakarų Europoje. A. Gustav su žmona rinkdamiesi automobilius užsisakė dvynius – dvi „Hispano – Suiza” važiuokles – vienas geidžiamiausių ir brangiausių tarpukario Europoje. Tuo metu vien važiuoklė kainavo daugiau nei 10 000 dolerių.
Korpusus važiuoklėms Olandijoje sukūrė ir pagamino Howard R. Darrin. Pirmasis užsakovus pasiekė kupe modelis. Po automobilio dangčiu plakė tuometiniams lėktuvams galia prilygstantis variklis. Šis automobilis šeimininkus pakeitė tik po pusės amžiaus.
Antroji mašina prabanga ir dizainu beveik nesiskyrė nuo savo pirmtako. Paskutinį kartą automobilis buvo parduotas 1982 metais už 150 000 dolerių.
Mercedes – Benz 500Z Spezial Roadster – greitkelių bastūnas
Šis automobilis gimė specialiai Vokietijos autostradoms. 1935 Mercedes – Benz 500Z Spezial Roadster sukūrė Hans Nibel. „Mercedes – Benz” įmonėje konstruktorius nuo 1904 metais vadovavo lenktyninių automobilių gamybai.
Manoma, kad tik H. Nibel patirties dėka 1935 Mercedes – Benz 500Z Spezial Roadster tapo viena žymiausių visų laikų vokiškų mašinų. 1933 – aisiais pasirodę bandomieji modeliai turėjo plačią korpusų ir variklių gamą.
1935 metais automobilis tapo lyderiu tarp savo klasės mašinų. Patikimus stabdžius, galingą variklį ir tiems laikams revoliucinę penkių greičių dėžę turintis automobilis karaliavo Vokietijos greitkeliuose.
„Bugatti Type 41 Royale”
Šis automobilis – vienas drąsiausių ir įžūliausių „Bugatti” kūrinių. Pasaulį išvydo tik šešios, rankomis surinktos, mašinos. Kiekviena jų alsavo dvylikos litrų darbinio tūrio varikliu, kuris suko milžiniškus ratus.
Brangiausias iš šešeto – „Type 41 Cuope de Ville Napaleon”. Tai pirmasis šio modelio automobilis, kuriuo važinėjo pats E. Bugatti. Ši mašina dabar ilsisi „Mulhouse” muziejuje. „Type 41 Cuope de Ville Napaleon” iki šių dienų išliko brangiausiu pasaulio automobiliu. 1983 metais „Christie” aukcione už jį sumokėta 8 700 000 dolerių. Šiandieniniu dolerio kursu suma siektų 16 000 000.
1935 Duessenberg SJ Mormorn Speedster
Automobilis buvo pagamintas Jutos valstijos gubernatoriui Ab Jenkins. Jis buvo ne tik politikas, bet ir velniškai geras lenktynininkas. 1935 metais A. Jenkins lenktynių trasoje išbandė naująjį automobilį. Visą parą praleidęs už vairo lenktynininkas važiavo vidutiniu 216 km/val. greičiu. Vidutinis valandos greitis siekė 240 km/val. Finišo liniją 1935 Duessenberg SJ Mormorn Speedster kirto riedėdamas net 256 km/val. greičiu.
Net ir šiandien šis prabangą ir greitį įkūnijęs automobilis variklio riaumojimu pakelėje priverstų susigūžti daugumą mašinų.