Situacijos savo partijoje nebesuvaldantis Viktoras Uspaskichas jau griebiasi kontroliuoti žurnalistų reiškiamą nuomonę. Ypač tą, kuri nėra palanki jam ir jo partijai.
Šį kartą V.Uspaskicho pykčio priežastimi ir desperatiško puolimo taikiniu tapo ne koks nors reportažas, o „Panevėžio ryte” išspausdinta žurnalisto nuomonė.
V.Uspaskicho pasirašytame ir „Panevėžio rytui” atsiųstame rašte reikalaujama paneigti teiginius, kurie esą neatitinka tikrovės ir menkina Darbo partijos reputaciją.
Tuo tarpu komentarą rašęs Bronius Matelis teigia esąs pasirengęs viešame teismo posėdyje įrodyti, kad Darbo partijos reputaciją sutrypė ir į purvą įmynė pats V.Uspaskichas.
Kritikavo rietenas ir slapukavimą
Šių metų kovo 9 dieną „Panevėžio ryte” buvo išspausdintas rašinys „Partijoje marma rietenų katilas”.
Straipsnyje buvo rašoma apie tai, kad Darbo partijos Panevėžio skyrius nuolat yra draskomas rietenų, kad dažnai keičiami vadovai, kad žurnalistams itin sunku darosi surasti ir pakalbinti šio skyriaus narius bei vadovus, nes jų koordinačių partijos būstinėje niekas neteikia.
Nepaisant to, kad visų partijų nariai, juo labiau vadovai, yra vieši asmenys ir privalo visuomenei teikti paaiškinimus apie savo veiklą, Darbo partijos Panevėžio skyrius tai daro labai nenoriai ir tik atkaklių žurnalistų prispirti prie sienos.
Straipsnyje buvo priminta, kad šios partijos Panevėžio skyriuje yra buvusių ir abejotinos reputacijos verslininkų, ir anksčiau teistų asmenų.
Lyderį nervina palyginimai ir metaforos
Greta minėto straipsnio tą dieną buvo spausdinamas ir žurnalisto B.Matelio komentaras „Darbiečių sektoje įsigali mistiški papročiai”.
Būtent ši žurnalisto nuomonė V.Uspaskichui labiausiai ir nepatiko. L.Kepalaitės straipsnyje išdėstytų faktų apie padėtį partijos skyriuje Darbo partijos lyderis savo rašte paneigti neprašė.
V.Uspaskichą labiausiai papiktino ta nuomonės dalis, kur buvo rašoma, jog „darbiečiai” nuo pat įsikūrimo pradžios riejasi lyg į maišą sukištos katės, kad vienas su kitu be mėsininko peilio rankose nebesusikalba ir kad šios partijos Panevėžio skyrius tokia savo veikla labiau primena nusikaltėlių irštvą, o ne politinę partiją.
Nepatiko Darbo partijos lyderiui ir tai, kad jo partija komentare buvo palyginta su religine sekta ir tik keliems asmenims priklausančia uždarąja akcine bendrove.
Partijos labiau sumenkinti nebeįmanoma
Komentarą rašęs B.Matelis sutiko, kad Darbo partijos reputacija buvo smarkiai sumenkinta ir net sutrypta su purvais, tačiau jis sakė pasirengęs teisme įrodyti, kad tai savo veiksmais padarė būtent pats V.Uspaskichas ir dar keli jo partijos nariai – ministras V.Prudniko-vas bei seimūnas S.Pabedins-kas, nepripažįstantys savo vai-kų ir anūkų, nesirūpinantys jų gyvenimu.
„Save solidžios partijos vadovu laikantis V.Uspaskichas metų metus naudojosi kažkur ant kelmelio taigos glūdumoje nupieštu aukštojo mokslo diplomu, vienu metu gyvena su keliomis moterimis, žemina kitus, plūstasi lyg koks dykaduo-nis Jemelia ant valstybės vadovų, o tokie dalykai tikrai teršia Darbo partijos reputaciją”, – sakė B.Matelis.
Žurnalistas teigė, kad ir ką berašytum, tačiau dar labiau Darbo partijos reputacijos sumenkinti, nei tai padarė pats jos lyderis, jau nebeįmanoma.
Politikai neišmoksta elementarių pamokų
Keli Vilniuje dirbantys teisininkai, kurie yra gerai susipažinę su panašiomis bylomis ir išmano tarptautinius įstatymus, „Panevėžio rytui” sakė, kad daug bėdų politikai prisidaro dėl elementarių dalykų neišmanymo.
„Viešam asmeniui nebetaikomi asmens apsaugos nuo žiniasklaidos dėmesio kriterijai, kurie taikomi privatiems asmenims, – kalbėjo teisininkai. – Todėl visi, net ir eiliniai partijų nariai, gali tikėtis didesnio žiniasklaidos dėmesio ir neturėtų dėl to pykti”.
Anot teisininkų, viešu asmeniu gali būti pripažintas ir politinėje veikloje nedalyvaujantis asmuo, jeigu jis aktyviai reiškiasi visuomeninėje veikloje, viešai pasisako įvairiais klausimais, priima sprendimus ir daro įtaką paprastų žmonių gyvenimui.
Tiek ir Lietuvos, tiek ir tarptautiniai dokumentai bei įstatymai pabrėžia, kad visuomenė turi teisę į informaciją net ir apie privatų viešo asmens gyvenimą. Visuomenė turi teisę žinoti, kokių moralės normų laikosi per įstatymus ir kitus sprendimus jų gyvenimus tvarkantys politikai.