Miestai prie vandens telkinių, atveriantys žmonėms unikalų kraštovaizdį ir sukuriantys jose patrauklias rekreacines erdves, pasaulyje jau seniai ne naujiena. Klaipėda taip pat palengva skinasi kelią į kadaise miestelėnams neprieinamas uosto teritorijas.
AB „Klaipėdos laivų remontas” (KLR) – pirmoji uostamiesčio įmonė, prieš kelerius metus pasiryžusi atlaisvinti priėjimą prie marių ir sukurti patrauklią pramoginę zoną. Čia jau griaunami seni gamybiniai pastatai, restauruojami vertingi istoriniai objektai.
Panašiu keliu ketina eiti ir dar viena Klaipėdos bendrovė – „Laivitė”, kurios teritorijoje numatomos gyvenamųjų ir komercinių pastatų statybos.
Uostuose verda gyvenimas
Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko teigimu, daugelyje pasaulio šalių uostai senamiesčiuose esančias erdves prie vandens atiduoda žmonėms. Tokių vietų infrastruktūra pertvarkyta į pramogų, komercijos, gyvenamųjų pastatų zonas.
Hamburge, Osle buvusios uosto teritorijos tampa komerciniais, gyvenamaisiais rajonais – čia gyvenimas prie vandens tiesiog verda. Senamiesčiuose prie vandens esančios aikštės visuomet gyvos, nėra tik tuščios miestą reprezentuojančios vietos: anksti ryte jose šurmuliuoja žuvų turgūs, visuomet pilna žmonių. Aplink gausu nedidelių kavinių, komercinės paskirties pastatų, čia pat – gyvenamieji namai.
Nauji pastatai neužgožia vertingų viešųjų erdvių, seni objektai subtiliai dera su modernios architektūros pastatais. Dažniausiai dominuoja arba šiuolaikinė architektūra, arba restauruoti seni vertingi statiniai. Pirmuosiuose pastatų aukštuose įsikūrusios rekreacinės, įvairias paslaugas teikiančios įstaigos, viršutiniuose – biurai, butai. Viskas taip sutvarkyta, kad vienoje vietoje galima ir užkąsti, ir sutvarkyti verslo reikalus, ir papramogauti. Miestų erdvės prie vandens įtraukiamos ir į turistinius maršrutus.
„Mes kai kurias vietas padarėme šventas, taip nuo jų atitolindami žmones, paversdami jas negyvomis. Niekur pasaulyje taip nėra. Žmogus turi susilieti su aplinka, gyventi joje”, – tikina K. Macijauskas.
Pramonė traukiasi į pakraščius
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo, vyr. architekto Almanto Mureikos, kitų Europos Sąjungos šalių patirtis atspindi labai aiškią tendenciją – pradedant nuo centro, vietoje buvusių pramoninių objektų, uosto sandėlių, laivų remonto pastatų ir įmonių planuojami ir statomi kultūros, pramogų ir gyvenamieji pastatai. Pramonė ir uostai traukiasi į pakraščius, kur nėra rekreacinių plotų, vertingų pakrančių.
„Keliose Kanų parodose ir konferencijų metu Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje neteko matyti nė vieno pavyzdžio, kad rekreacinių teritorijų sąskaita ar miesto centre būtų kėsinamasi statyti naujus krovos terminalus, kaip tai norima daryti Klaipėdoje”, – sakė A. Mureika.
Pašnekovo teigimu, ypač efektinga, kai seniesiems pastatams suteikiamos naujos funkcijos. Taip daroma Hamburge, kur UNESCO saugomi sandėliai krantinėse pritaikomi biurų, gyvenamajai paskirčiai, o greta statomi naujos architektūros, panašūs į istorinius pastatus, kompleksai. Taip padaryta Kylio uoste, Helsinkio centre, Stokholmo, Malmės, Gdynės, Liepojos, Rygos miestuose. Visur senieji pastatai teritorijai suteikia specifinės dvasios ir unikalumo.
Prie vandens – operos teatras
Erdvėse prie vandens dažniausiai statomi svarbiausi miesto objektai: miesto operos teatras Osle, konferencijų, biznio centrai Gdynėje, kultūros centras su daugiafunkicniu pramogų, gyvenamuoju kompleksu Helsinkyje. Tačiau visur bent nedidelė dalis skiriama gyvenamosioms funkcijoms – tai miesto centrui suteikia gyvybės.
A. Mureikos manymu, KLR ir „Laivitės” teritorijos yra itin tinkamos komercinių, pramogų, konferencijų centrų kūrimui. Klaipėdos miesto centro makete, kuris buvo nuvežtas į Kanus, buvo siūloma naują miesto operos teatrą planuoti prie vandens dešiniajame Danės upės krante, marių įlankoje.
Nors ir palengva, tačiau Klaipėda juda vandens link. Tačiau šį procesą stabdo netobuli įstatymai, taip pat – uosto teritorijose įsikūrusių įmonių vadovų požiūris, kai prioritetu laikomi ekonominiai interesai.
K. Macijausko teigimu, KLR – kol kas vienintelė įmonė, kuri pradėjo nuosekliai įgyvendinti unikalios senamiesčio teritorijos atgaivinimo, jos pritaikymo naujoms reikmėms idėją. Ši KLR veikla gali stipriai pakeisti ir kitų uoste įsikūrusių bendrovių veiklos paskirtį, įkvėpti jas eiti panašiu keliu.
Pirmuosius žingsnius šia kryptimi jau žengia ir „Laivitė”. „Vakarų ekspresas” jau rašė, kad dėl teritorijos nuomos teisių perėmimo ir pastatų pirkimo „Laivitė” dar vasario pabaigoje sudarė sandorį su Klaipėdoje registruota bendrove „Memelio miestas”, kurią valdo du fiziniai asmenys.
„Memelio miestas” planuoja nugriauti „Laivitės” teritorijoje esančius pastatus, o jų vietoje statyti viešbučius, restoranus, kitus visuomeninės paskirties pastatus bei atverti miestui priėjimą prie marių. Mąstoma ir apie uostelių jachtoms bei mažiesiems laivams statybą. Planuojama, jog visas projektas bus įgyvendintas per šešerius metus.
„Galbūt ateityje apie tai susimąstys kitos uoste įsikūrusios bendrovės, ir Klaipėdoje esančios erdvės prie vandens taps atviros, patrauklios turistams bei klaipėdiečiams”,- sakė K. Macijauskas.
Naujame plane – naujos galimybės
Pasak A. Mureikos, pagal dar galiojantį 1997 metais patvirtintą miesto bendrąjį planą, šiuo metu tik KLR ir piliavietės teritorija atsiveria į vandens erdves ir joje galima keisti veiklos paskirtį. Norint tai daryti kitose uosto vietose, reikia naujo bendrojo plano, kuris jau baigiamas rengti. Šiame plane yra pasiūlyta gamybinę „Laivitės” teritorijos paskirtį keisti į komercinę.
„Bet tai – uosto teritorija, nuomojama žemė yra Susisiekimo ministerijos kompetencija. Uoste keisti veiklos paskirtį problemiška dėl infrastruktūros pertvarkymo, sanitarinių zonų atskyrimo nuo gretimų gamybinių krovos teritorijų. Tai sudėtingi klausimai, nes negalima apriboti gretimybių, dėl numatomų gyvenamųjų namų suvaržyti krovos kompanijų veiklos – reikia taip pat perplanuoti laivų remontą ir statybą, krovos darbus”, – sakė A. Mureika.
Naujame miesto bendrajame plane viešųjų erdvių kūrimui bus skiriamas ypatingas dėmesys, o ypač – erdvėms prie vandens. Jame planuojama subalansuotos plėtros strategija – neaukojant rekreacinių teritorijų, želdinių ir nepabloginant esamų gyvenimo sąlygų miestiečiams. Kartu ketinama numatyti pramonės, uosto, komercinių infrastruktūros teritorijų plėtrą.
„Kuo greičiau šis planas bus patvirtintas, tuo greičiau bus įteisintos galimybės miestui plėtotis pagal Europos miestų pavyzdžius ir patirtį, sukuriant naujas ir išsaugant esamas vertybes”,- teigė A. Mureika.