Padėtas taškas vienoje didelės apimties civilinėje byloje dėl neteisėto butų privatizavimo Neringoje. Šią bylą, gindamas viešąjį interesą, 2004 metais inicijavo Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras.
Klaipėdos apygardos teismas savo 2004 m. spalio 22 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų balandžio 21 d. nutartimi patenkino prokuratūros prašymą.
Abiejų instancijų teismai pripažino, kad Neringos miesto savivaldybė pažeidė įstatymų, reglamentuojančių į Lietuvą grįžtančių politinių kalinių ir tremtinių reikalavimus, ir privalo valstybei atlyginti jai padarytą žalą – 243 855 Lt.
Neringos miesto savivaldybės taryba dar 2000 m. vasario 4 d. savo sprendimu patvirtino grįžtančių reabilituotų kalinių ir tremtinių šeimų aprūpinimo būstu sąrašą, į kurį įtraukė brolius Vaidą ir Augenijų Abarius.
2001 m. balandžio 12 d. Neringos miesto valdyba su minėtais asmenimis sudarė nuomos sutartis, o 2002 m. gruodžio 21 d. sprendimu leido jiems lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti Savivaldybei priklausančias patalpas L. Rėzos g. 54b, Juodkrantėje. Bendras jiems skirtų patalpų prestižinėje vietoje esančiuose „Ąžuolyno” poilsio namuose plotas sudaro 133 kv. m.
Nustatyta, kad V. ir A. Abariai negalėjo būti pripažinti tremtinio šeimos nariais, nes jų motina Zofija Šapronaitė Abarienė į Irkutsko sritį buvo ištemta nuo 1949-ųjų kovo iki 1958-ųjų birželio, tačiau į Lietuvą negrįžo, o apsigyveno Rusijoje, Kaliningrado srityje. Čia, Sovetsko mieste, 1969 m. jai gimė sūnus Vaidas, o 1971 m. – Augenijus.
Be to, broliams Abariams nebuvo galima taikyti ir 1997 m. lapkričio 27 d. Vyriausybės nutarimo nuostatų dėl galimybės lengvatiniu būdu privatizuoti butus, gaunant iš Vyriausybės dalį būsto pirkimui reikalingų pinigų, kadangi jie jau buvo įsigiję kitas gyvenamąsias patalpas įvairiose Lietuvos vietose. Broliai nepateikė reikalingų pažymų apie jau turimą nekilnojamąjį turtą, o Neringos valdininkai nepareikalavo šių duomenų.
Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog „dėl neteisėto valstybės paramos suteikimo valstybė neteko gyvenamųjų patalpų pirkimui skirtų lėšų, todėl žala turi būti atlyginta šias lėšas priteisiant iš atsakovės”, t.y. Neringos miesto savivaldybės.
Pasak Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Igno Lauciaus, dėl to Neringos savivaldybė neteks beveik ketvirčio milijono litų. Tačiau pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnį Savivaldybei atsiras regreso teisė pareikalauti atlyginti žalą iš valstybės tarnautojų, kurie tą žalą padarė kolegialiai, t.y. iš už palankius sprendimus balsavusių Savivaldybės valdybos narių. Pagal minėtojo įstatymo nuostatas, žalos atlyginimo dydis siektų ne daugiau 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.
Šių metų balandžio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuri paliko galioti 2004 m. spalio 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą, tenkinantį Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą, yra neskundžiama.