Tuo metu, kai pusė Lietuvos triukšmingai šventė Palangos sezono atidarymą, kitame Lietuvos kurorte, Šventojoje, tvyrojo tyla ir ramybė. Be didelio triukšmo ir aistrų gegužės 13-osios vakarą senojo pagonių tikėjimo išpažinėjai bei jam prijaučiantieji „Žemaičių alkoje” šventė meilės ir taikos deivės Mildos dieną.
Kopose 1998 metais atstatytoje pagonių šventykloje, Žemaičių alkoje, senojo pagonių tikėjimo puoselėtojai tradiciškai švenčia kalendorines šventes – Naujuosius metus (juos pagonys pagal senąjį kalendorių švenčia kovo 21 d.), Jurgines, pavasario šventę Jorę, Rasos šventę. Taikos ir meilės deivės Mildos šventė čia suorganizuota pirmą kartą.
Į Mildos šventę susirinko daugiau kaip pusšimtis žmonių, tarp jų – ir plieniniais žirgais raiti baikeriai iš Palangos, Kretingos, Gargždų.
„Čia susirinko tie, kuriems nereikia blizgučių, nusibodę „pigėsiai”. Tie, kurie ieško kai ko daugiau, dvasinių dalykų”, – džiaugėsi šventės organizatorius, senojo tikėjimo „Žemaičių alka” bendruomenės žynys Augustas Stasys Narmontas.
Meilę, seksualinį bei šeimyninį gyvenimą globojančios deivės Mildos šventė prasidėjo iškilminga eisena į Žemaičių alką. Po to žynys senoviška malda ir gintaro smilkalais pagarbino gamtos stichijas – orą, vėją, ugnį, žemę, jūrą.
Iškilmingiausias šventės momentas buvo 7 mėnesių mergytės Aušrinės pagoniškos vardynos. Anot žynio, pagal senąsias tradicijas, antrojo vardo suteikimas vaikui pažymimas ugnimi, vandeniu ir žeme (arba žemės produktu). Todėl krikštatėvis mažąją Aušrinę tris kartus apnešė aplink ugnį, žynys ją pašlakstė vandeniu ir apibėrė grūdais. Mergaitei buvo suteiktas šventas Saulės vardas.
A. S. Narmontas pripažino, jog nėra žinoma, ar vardynos iš tiesų buvo švenčiamos Mildos dieną. „Bet, kadangi vaikai yra meilės vaisius, tai manome, kad Mildos šventė tinkamiausia vardynoms. Ateityje, manome, šią dieną bus švenčiamos ir pagoniškos jungtuvės. Šią tradiciją diktuoja poreikis. Atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, atsigręžiančių į senąjį tikėjimą. Jau dabar turiu apie 20 prašymų jungtuvėms ir vardynoms”, – sakė žemaičių žynys.
Klaipėdos rajone gyvenantys Aušrinės Saulės tėvai Valentinas ir Ditė sakė, jog pagonybė artima jiems kaip žemė po kojomis.
„Gamta – viena, ir mes – gamtos vaikai. Pagonybė mums kaip šie grūdai saujoje. Be to mes negalėtume gyventi, negalėtume nieko daryti, meilės dalinti negalėtume. Iš ko ją dalinsi, jei neužauginsi. Viskas prasideda, nuo meilės saulei, žemei, žmogui”, – kalbėjo Valentinas, sūpuodamas dukrelę.