Pamažu į sodybas grįžta kadaise labai populiarus gan dekoratyvus augalas – raukšlėtasis erškėtis.
Šio augalo vaisius žmonės mokėjo vartoti nuo seno, nes erškėčių vaisiai – geriausi pasaulyje vitamino C kaupėjai. Vaisiuose gausu ir karotino.
Tiek iš laukinių, tiek iš namuose augančių erškėčių sudžiovintų lapų verdama švelnaus skonio arbata. Šių lapų tinka dėti, pavyzdžiui, į liepos lapų arbatą.
Žiedų vainiklapiai skinami giedrią dieną, džiovinami tol, kol tampa gelsvai rudi. Žiedlapių arbata labai skani ir kvapni.
Jau XVIII a. į gražų indą su dangteliu per visą vasarą būdavo renkami maloniai kvepiantys žiedai ir žolės: levandos, erškėčių žiedlapiai, čiobreliai, našlaitės ir kiti augalai, jų dalys, kuriuos būtina gausiai apibarstyti druska, kad nepūtų. Nuėmus dangtį, patalpa pakvimpa žolių ir žiedų kvapais. Ar nevertėtų atgaivinti šį seną paprotį?
Padažams ir salotoms galime pasigaminti kvepiančio acto: į litrinį stiklainį pridėti 50 g erškėčių vainiklapių, 5 g mairūno, 10 g čiobrelių, kitokių kvepiančių žolių, užpilama paprastu actu ir pastatoma šiltai. Po mėnesio kvepiantis actas supilstomas į mažus buteliukus.
Erškėčių vainiklapiai supjaustomi ir verdami mažame vandenyje (litras vandens/250 g cukraus), kol pasidaro skaidri masė. Gatava uogienė laikoma iki pirmojo obuolių derliaus. Pradėjus kristi pirmiesiems dar šiek tiek žaliems obuoliams, jie nulupami, išimamos sėklidės, supjaustomi ir truputyje sirupo išverdamas kompotas. Tuomet pagal skonį sumaišoma su erškėčių vainiklapių uogiene. Paduodant karštą uogienę, pakvimpa visas kambarys.
Giedrą dieną renkami prinokę, raudonos spalvos erškėtuogių vaisiai. Jų minkštimas būna kietas (pernokusių – suminkštėjęs). Nuskabomi koteliai, žiedlapių likučiai, vaisiai perskeliami ir, kad nesumažėtų vitamino C, greitai paskleidžiami džiūti orkaitėje arba ant ugnies pastatytoje džiovyklėje (ne karščiau kaip 60 laipsnių). Džiovintuose vaisiuose yra nepaprastai daug vitamino C.
Visiškai neturinčios vitamino plaukuotos sėklos pašalinamos, subėrus džiovintus į užsukamą indą ir gerai pakračius – sėklos liks ant dugno.
Džiovintos erškėtuogės vartojamos maistui ir arbatai, sutrintos ar sumaltos – įvairiems patiekalams, pyragaičiams ir pan.
Džiovintos erškėtuogės (sveikos ar sutrintos) dedamos į arbatinuką, užpilamos verdančiu vandeniu ir palaikomos 10 min. arba per naktį. Tai nepaprastai skani arbata, kurią itin patariama gerti prieš valgį, nes ji skatina tulžies išsiskyrimą.