Šunims – miesto parkai ir vaikų žaidimų aikštelės

Sužaliavusi žolė jau kiek paslėpė nuo praeivių akių panevėžiečių laikomų keturkojų pridergtas vietas, tačiau parkuose apstu su pavadėliais ir be jų lakstančių šunų.
Mieste šunims vedžioti specialių aikštelių vos kelios, todėl parke netikėtas susidūrimas su šunimi sukelia praeiviui realią grėsmę, būna nemažas išgąstis.

Už taisyklių nesilaikymą – bauda

Prie miesto Savivaldybės yra sukurta speciali Administracinė komisija, nagrinėjanti panevėžiečių skundus dėl keturkojų augintinių ir baudžianti jų savininkus už Savivaldybės priimtų sprendimų nesilaikymą. O valkataujančiais gyvūnais mūsų mieste rūpinasi įmonė „Specialusis autotransportas”.

Pernai Administracinė komisija už įvairius gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus skyrė baudas arba įspėjo bemaž 100 panevėžiečių. Tačiau mieste vis dar galima sutikti ir valkataujančių keturkojų.

Valkataujantys gyvūnai

Bendrovės „Specialusis autotransportas” direktorius Valentas Bakšys PB sakė, kad jų darbuotojams dažnai tenka važiuoti gaudyti valkataujančių šunų ar kačių. „Vieni panevėžiečiai myli gyvūnėlius, o kiti jų nekenčia, – sakė viršininkas. – Todėl ir skambina mums vos ne kiekvieną dieną dėl daugiabučių namų rūsiuose laikomų kačių ar po kiemus besišlaistančių šunų. Nors mūsų darbuotojai periodiškai apvažiuoja visus miesto kvartalus, tačiau pasitaiko, kad reikia skubėti ir po gyventojų skambučių”.

Sugauti valkataujantys šunys laikomi įmonėje kelias paras, priklausomai nuo jų „kilmingumo”. Pasak V.Bakšio, jei sugautas šuo yra veislinis, jis laikomas 5 paras. Visą tą laiką šuo šeriamas ir girdomas. Praėjus nustatytam laikui, jei šuns šeimininkai neatsiliepia, apie juos informuojamas gyvūnų klubas. Kartais jis pasiima kai kuriuos keturkojus. Kiemsargiai laikomi tris paras, paskui jie užmigdomi.

Numatytos didelės baudos

Administracijos komisijos narys, Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencinio skyriaus viršininkas Eugenijus Venskevičius PB sakė, kad dažniausiai panevėžiečiams surašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal 110 straipsnį (Gyvūnų įsigyjimo, laikymo, dresavimo, veisimo, gabenimo ir prekybos taisyklių pažeidimas). Pernai pagal šį straipsnį buvo iškelta 71 byla.

Pagal šį straipsnį už pažeidimus numatomos itin didelės baudos. Pati mažiausia – 200 litų bauda gali būti skiriama už šuns vedžiojimą be antsukio ar paleidimą be pavadėlio. Tačiau jei toks šuo užpuola praeivį ir jam įkanda, skiriama didžiausia bauda – nuo 1 iki 2 tūkstančių litų. Tokiu atveju numatytas netgi gyvūno konfiskavimas.

Gyventojai nežino įstatymų

E.Venskevičius pasakojo, kad ne vienas į Administracinės komisijos posėdį iškviestas panevėžietis nežino Savivaldybės priimtų sprendimų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priimtų įsakymų bei baudų dydžio. Išgirdę, kokia bauda jiems gali būti skiriama, daugelis išbąla ir prašo skirti minimalią.

„Žmonės šunį įsigyja kaip daiktą, – sakė E.Venskevičius. – Ir „eksploatuoja” jį kaip mašiną. Perka madingus šunis, o paskui išvykdami uždarbiauti ar poilsiauti į užsienį lyg butą jį palieka prižiūrėti kitam. O juk šuo – gyvas padaras. Jis pripranta ir klauso tik savo šeimininko”.

Šuo – ne mados užgaida

Dar kai kurie keturkojų šeimininkai komisiją užtikrina, jog jo šuo visai nėra pavojingas ir nieko neskriaus. Tačiau paaiškėja, kad toks „gerutis” įkando į ranką praeiviui. Pasak E.Venskevičiaus, prieš įsigyjant šunį vertėtų pasikonsultuoti su kinologu, kokiam tikslui norima tą gyvūną įsigyti. Be to, ne kiekvienas asmuo gali būti šuns savininku. Pagal įstatymą, šuns savininku gali būti tik 16 metų sulaukęs asmuo. Todėl šuns vaikui dovanoti negalima.

„Didžiausia bėda – neblaivūs šunų šeimininkai, – sakė E.Venskevičius. – Šunis alkoholio kvapas veikia neigiamai. Gyvūnai tuomet nebejaučia savo šeimininko, nebeturi su juo ryšio ir nustoja klausyti jo komandų”.

Pavojingi ir agresyvūs keturkojai

2002 metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išleido įstatymą ir patvirtino agresyvių šunų sąrašą. Jame teigiama, kad agresyvūs koviniai yra amerikietiškas pitbulterjeras ir bandogas. Pavojingi – amerikiečių buldogas, brazilų mastifas ir plačiai paplitusi pas mus veislė – Kaukazo aviganis. Norint laikyti tokių veislių šunis, privaloma gauti specialų leidimą.

Tačiau įstatymai gina ne tik žmones, bet ir gyvūnus. Lietuvos Respublikos gyvūnų apsaugos išleistas įstatymas teigia, kad privalu apsaugoti gyvūnus nuo kančių, žiauraus žmonių elgesio ir kitų neigiamų poveikių.

Šunys ne tik kanda

Šuns vedimas pasivaikščioti, pasak E.Venskevičiaus, būtinas – keturkojis turi išsituštinti. Tačiau šuns šeimininkas privalo žinoti, kad negalima keturkojui leisti to daryti vaikų žaidimų aikštelių smėlio dėžėse. Tai labai pavojinga vaikų sveikatai..

Išeitis tik viena – įrengti kuo daugiau mieste specialių aikštelių. Savivaldybės Ekologijos skyriuje pavyko sužinoti, kad mieste yra tik keturios aikštelės šunims: Skaistakalnio parke, miesto parke ties Parko gatve, Taikos alėjoje ir Kniaudiškių gatvėje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.