Į Lietuvą vis daugiau įvežama pieno produktų iš kitų šalių.
O lietuviška produkcija vis dažniau išvežama į užsienį.
Pieno produktų gamyboje bei prekyboje taikomi bendri Europos Sąjungos reikalavimai, tačiau pažeidimų neišvengiama.
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, dėl pieno produktų skundų kasmet daugėja.
Dažniausiai prekyboje pažeidžiamos šių produktų laikymo sąlygos.
Nors, pavyzdžiui, geriamo pieno galiojimo laikas dar nėra pasibaigęs, kartais jis būna sugižęs.
Jis sugenda dėl prastų transportavimo sąlygų ar netinkamos parduotuvių šaldytuvų temperatūros.
Žemės ūkio ministerijos pieno produktų skyriaus specialistės Neringos Michailovaitės teigimu, į šalį daugiausiai įvežama žaliavinio pieno iš Latvijos bei Lenkijos. Pernai jo buvo įvežta apie 40 tūkst. tonų.
Antroje vietoje pagal importo apimtis lieka jogurtai.
Lietuviški sūriai, varškė, grietinėlė išvežami į Rusiją, Latviją, Estiją, Vokietiją, Angliją, Olandiją ir kitas šalis.
Pasak N.Michailovaitės, Lietuvos gamintojai išveža pieno produkciją dėl to, kad užsienio rinkoje ją parduoda už didesnę kainą. Už tam tikrus pieno produktus yra mokamos eksporto grąžinamosios išmokos.
Tačiau Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, pieno produktų kainos mažmeninėje prekyboje yra vienos didžiausių.
Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis, 200 g sviesto (82,5 proc. riebumo) Lietuvoje vidutiniškai kainuoja 3,10 Lt, Latvijoje – 2,75 Lt, Estijoje – 3,15 Lt. Lenkijoje jis kainuoja 2,16 Lt.
Už litrą geriamo pieno (3,5 proc. riebumo) Lietuvoje vidutiniškai reikia mokėti 2,35 Lt, Latvijoje – 1,87 Lt, Estijoje – 2,05 Lt. Lenkijos parduotuvėse pienas kainuoja apie 1,87 Lt.
Prognozuojama, kad pieno gamyba Lietuvoje didės.
Neseniai prekybos centruose pasirodė lietuviškas ekologiškas pienas.
Ateityje planuojama gaminti ekologišką varškę bei grietinę.