Pažadai mokytis įvertinti milijonais

Švietimo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo ir kitos institucijos, pasiryžusios pagal ES reikalavimus plėtoti sąlygas žmonėms mokytis visą gyvenimą, bus gerokai pamalonintos: 118 projektų šiemet skirta daugiau nei 100 mln. Lt Europos socialinio fondo (ESF) paramos. Tačiau „Mokymosi visą gyvenimą” priemonė, kaip ją įvardija paramos davėjai, atrodo kiek dirbtinokai – švietimo įstaigos parengtais projektais paprasčiausiai siekė gauti pinigų esminėms švietimo reikmėms.

Šiemet projektų daugiau

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo skyriaus vedėjo Aurimo Morkūno, profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai, parengę ir sėkmingai „apsigynę” savo projektus, sieks atsinaujinti, pagal kintančius darbo rinkos poreikius pritaikyti mokymo ir studijų programas, metodus bei medžiagą. Tikimasi, kad parama padės plėstis neformaliam suaugusiųjų mokymui: bus kuriamos naujos programos, rengiami suaugusiųjų mokytojai.

Tuo, kad neformaliojo suaugusiųjų mokymo srityje Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio, didžiuotis, aišku, negalime: besimokančių suaugusiųjų skaičius 2005 m. mūsų šalyje siekė 6,3 proc., tuo tarpu ES šalių vidurkis – 10,8 proc. Tad noras tobulinti profesinio informavimo ir konsultavimo sistemą, siekti, kad jaunuoliai, rinkdamiesi tolesnes studijas ir profesinę karjerą, gautų išsamią informaciją bei profesionalią konsultaciją, suprantamas. Tačiau dauguma projektų rengėjų apie „primestą” mokymosi visą gyvenimą idėją galvojo mažiausiai: jiems buvo daug svarbiau pasirūpinti mokyklos ar universiteto šiandiena.

ESF agentūros direktoriaus Povilo Česonio nuomone, šiųmečiai projektai, palyginti su pradėtaisiais įgyvendinti pernai, nors ir mažesnio biudžeto, yra kūrybiškesni. Plėtojant „Mokymosi visą gyvenimą” idėją pernai pradėti įgyvendinti 67 ESF finansuojami projektai už 107,6 mln. Lt. Iš viso šiai sričiai plėtoti iš ESF ir Lietuvos nacionalinio biudžeto 2004-2006 metais bus skirta daugiau kaip 211 mln. Lt paramos.

Kauno kolegija – viena kūrybiškiausių

Siekiant ES paramos viena aktyviausių ir kūrybiškiausių buvo Kauno kolegija (KK), kurios pedagogai sugebėjo parengti šešis ESF „palaiminimo” sulaukusius projektus. „Iš viso šiems projektams įgyvendinti mums skirta 3 mln. 290 tūkst. 722 litai, – sakė KK Užsienio ryšių ir marketingo tarnybos vedėja Jolanta Valiaugienė. – Tai kolegijai bus labai didelė finansinė parama, todėl galėsime tobulinti studijų programas, gerinti mokymo bazę, kelti pedagogų kvalifikaciją”. Vienas įdomesnių projektų – „Tarptautinio lygmens kompetencijų užtikrinimas rengiant viešbučių vadybos specialistus”. Pašnekovės teigimu, juos norima pradėti rengti Druskininkuose, studijų programą dėstyti anglų kalba. Tikimasi, kad specialybė bus patraukli ir užsieniečiams, nes šį centrą žadama kurti kartu su partneriais austrais – Kremso miesto Tarptautiniu turizmo ir vadybos institutu, su kuriuo seniai bendradarbiaujama.

Naudos tikimasi ir iš projekto „Profesinio rengimo perimamumo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas realizuojant technologinės krypties studijų programas”. Manoma, kad ši sistema padės per trumpesnį nei įprasta laiką profesinių mokyklų absolventams kolegijoje įgyti baldų bei medienos gamintojų ir kai kurias kitas specialybes. Kolegijos partnerės įgyvendinant projektą bus keturios Lietuvos profesinės mokyklos.

Temą pasiūlė darbdaviai

Kolegijos pedagogai nori modernizuoti ir sveikatos priežiūros bei socialinio darbo specialistų rengimo praktinio mokymo sistemą – bus sukurta duomenų bazė, kuri padės studentams pasirinkti praktikos vietas, taip pat žadama apmokyti su studentais-praktikantais dirbsiančius instruktorius. „Geoinformacinių sistemų neuniversitetinių studijų programa” – taip vadinasi dar vienas projektas, pagal kurį kolegijoje norima įkurti Kompetencijų centrą.

Gavus ES lėšų, permainų žada būti ir Kauno taikomosios dailės mokykloje. „Esame numatę parengti naują reklamos gamintojo mokymo programą, – sako mokyklos direktoriaus pavaduotoja Daina Rožnienė. – Jau daug metų mokome moksleivius kurti interjerą, daug bendradarbiaujame su darbdaviais. Jų nuomone, reikalingi ne tik interjero dizaineriai, bet ir darbininkai, mokantys reklamą pagaminti. Taigi, atsižvelgę į jų pageidavimus, ieškosime naujovių”.

Kita šio mokyklos projekto dalis – logisto-ekspeditoriaus programos atnaujinimas. Bus sukurta tos programos specializacija „Meno dirbinių logistika”. „Norim rengti tokius specialistus, kurie mokėtų gaminius pagaminti, juos parduoti ir pristatyti vartotojams, – sakė D. Rožnienė. – Šį jungtinį projektą vykdysim 22 mėnesius, mums skirta 706 tūkst. 618 litų”.

Rengs programas ir mokys kolegas

J.Naujalio muzikos gimnazijos pedagogai pasiryžę Lietuvos menų gimnazijose diegti technologinį muzikinį raštingumą. „Norime modernizuoti naujas muzikos teorijos programas. Mūsų nuomone, šalies menų gimnazijose teikiamas muzikinis išsilavinimas turėtų labiau atitikti Europos Sąjungos ir Lietuvos darbo rinkos poreikius, – pasakoja gimnazijos direktoriaus pavaduotoja papildomajam ugdymui Rasa Rinkevičiūtė. – Padedami konsultantų rengsime modernias muzikinio ugdymo programas, tam panaudosime muzikines-informacines technologijas, taip pat apmokysime pedagogus”. Gimnazijos partneriai vykdant projektą – Vilniaus M.K.Čiurlionio menų bei Klaipėdos E.Balsio muzikos gimnazijų pedagogai. Direktoriaus pavaduotojos teigimu, 400 tūkst. litų, kuriuos gimnazija gaus iš ES, bus didelė paspirtis pagyvinant visų trijų menų gimnazijų pedagogų kūrybinę veiklą. „Gyvenimas verčia ieškoti išeities, nes švietimo įstaigos, nors ir specializuotos, finansuojamos labai menkai”, – sakė pedagogė.

Kauno prekybos ir verslo mokykloje virėjus, konditerius, barmenus rengiantys pedagogai pasigenda galimybės kelti kvalifikaciją. „Iki šiol niekas tuo nesirūpino. Manome, kad dabar duos naudos mūsų parengtas profesijos mokytojo kvalifikacijos kėlimo projektas, – sako projektų koordinatorė Dainė Rinkevičiūtė. – Ši programa bus skirta ir kitoms Kauno bei Alytaus tokio paties profilio mokykloms, profesijos mokytojams dėstys Kauno technologijos ir Lietuvos žemės ūkio universitetų dėstytojai”.

Didžiausia parama – Vilniaus apskričiai

ES paramą pagal minėtą priemonę taip pat gavo Kauno medicinos universitetas (parengęs net 5 projektus), Technologijos universitetas, Kauno verslo kolegija, Mechanikos mokykla, Paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras, Kauno rajono švietimo centras, Kauno statybininkų mokykla, Lietuvos kūno kultūros akademija ir kitos švietimo institucijos. Šių įstaigų vadovai neslepia, kad ES struktūrinių fondų lėšos iš dalies padės išsivaduoti iš aukštąsias ar profesines mokyklas slegiančių bėdų, savo veikla priartėti prie europinių standartų.

ESF agentūros vadovų teigimu, pagal priemonę „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas” buvo skelbti trys kvietimai: pirmojo ir antrojo kvietimo metu (2004 -2005 m.) gautos 173 paraiškos, iš kurių paremti 67 projektai. Trečiojo kvietimo metu (2005-2006 m.) švietimo institucijos buvo dar aktyvesnės: jos parengė 180 paraiškų, iš kurių 118 buvo įvertintos teigiamai.