Rusija ir JAV grumiasi dėl įtakos svarbiame regione
Vakarų žiniasklaida tvirtina, kad tarp Rusijos ir JAV aštrėja kova dėl pasaulio energetikos išteklių. Tuo metu, kai Vašingtonas deda maksimalias pastangas, kad padidintų savo įtaką Kazachstane ir Azerbaidžane, Maskva kovoja dėl naujų pozicijų Turkmėnistane ir Uzbekistane.
Po JAV viceprezidento Diko Čeinio kalbos Vilniuje Vakaruose paplito nuomonė, kad Vašingtonas savo politiką Rusijos atžvilgiu gerokai keičia, todėl neatmetama galimybė, kad kils ribotos trukmės „šaltasis karas”.
Nauda verčia užsimerkti
Vyksta kova dėl turtingų naftos ir dujų išteklių, esančių Kaspijos regione. Tai konstatuodamas, Vokietijos laikraštis „Handelsblatt”, lyg tarp kitko pažymi, kad europiečiai šiose gamtos turtų dalybose lieka už borto.
„Handelsblatt” priekaištauja Vašingtonui, kad jis, ieškodamas energetikos išteklių, užmerkia akis, kai nuolaidžiauja naujiesiems partneriams, paminantiems tarptautinius demokratinius standartus. JAV viceprezidentas Dikas Čeinis griežtai kritikavo Kremlių, kad jis naftą ir dujas naudoja kaip įrankius spaudimui kaimyninėms valstybėms didinti. Tuo pat metu antrasis asmuo JAV administracijoje Kazachstane gyrė Nursultano Nazarbajevo režimo „akivaizdžius laimėjimus”, nors Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai peikė neseniai įvykusius prezidento rinkimus, per kuriuos N.Nazarbajevas laimėjo postą dar vienai kadencijai.
Taip pat daug priekaištų ESBO stebėtojai pareiškė ir per rinkimus Azerbaidžane, per kuriuos Ilchamas Alijevas tapo prezidentu, iš esmės paveldėjęs postą iš mirusio tėvo. Prieš dvi savaites I.Alijevas su vizitu lankėsi JAV, kur prezidentas Džordžas V.Bušas svečiui nepagailėjo išskirtinio dėmesio, dėl tokio elgesio susilaukdamas Azerbaidžano opozicijos kritikos.
Iškėlė regione savo vėliavą
„Handelsblatt” pažymi, kad JAV „iškėlė vėliavą” regione, kuris yra labai svarbus energetinių išteklių požiūriu. Amerikos koncernas „Chevron” jau dalyvauja naftos gavybos procese Kazachstane.
Koncernas „British Petroleum” nutiesė naftotiekį Baku-Džeihanas, einantį per Gruziją. O dabar susitarta dėl Kazachstano naftos, kurią anksčiau pardavinėjo Rusija.
Ekspertų duomenimis, Kazachstanas yra antroji po Rusijos valstybė posovietinėje erdvėje pagal išgaunamos naftos kiekius – per parą išsiurbiama iki 1 milijono barelių „juodojo aukso”.
Paskutinis frontas
Laikraštis „Moscow Times” savo ruožtu irgi nurodo, kad šiame regione didėja konkurencija tarp Vakarų ir Rusijos. Laikraštis tvirtina, kad prasideda naujas vadinamojo didžiojo žaidimo etapas: XX amžiaus pradžioje britų naftos kompanijos jau varžėsi su Rusija dėl Kaspijos regiono kontrolės – iki to momento, kai Rusijoje 1917 metais įvyko revoliucija, o Sovietų Rusijos atsiradimas šiame ginče padėjo tašką.
„Šiandien Kaspijos jūra tapo paskutiniu energetinio karo frontu”, – „Moscow Times” korespondentui sakė žinomas Vakarų politologas Arielis Kojenas.
Šiandien Rusija priversta atremti jau ne britų, o amerikiečių atakas. Jai kol kas neblogai sekasi: didžiausias Rusijos naftos koncernas „Lukoil” pasiglemžė Kazachstane veikiančią naftos gavybos kompaniją „Nelson Resoueces”. Tuo tarpu „Handelsblatt” teigia, kad Londone gyvenantis milijardierius Romanas Abramovičius ketina investuoti Kaspijos regione mažiausiai 13 milijardų dolerių.
Ukraina neturi šansų
Rusija pirmauja regione ir pagal dujų gavybą. Kremliaus kontroliuojamas koncernas „Gazprom” ilgam laikui įsitvirtino Turkmėnistane. Ukrainai, kuri iki šiol pirko šios Vidurio Azijos šalies dujas, taip pat potencialiems pirkėjams iš Vakarų Europos Turkmėnistane neliko jokių šansų.
„Kol Kijevas ginčijosi su Maskva dėl dujų kainų, Kremlius pasiekė, kad iš Uzbekistano gautų garantijas, jog visos tranzitu einančios turkmėnų dujos atitektų Rusijai”, – „Handelsblatt” korespondentui liūdnai sakė Ukrainos vicepremjeras Vitalijus Gaidukas.
Gali kilti ribotas „šaltasis karas”
JAV laikraštis „Christian Science Monitor” pažymi, kad tarp Rusijos ir Amerikos smarkėja priešprieša ne tik energetikos srityje. Tarp dviejų šalių didėja ir politiniai prieštaravimai.
„Džordžas V.Bušas, atrodo, ketina įsivelti į grumtynes su Vladimiru Putinu, nustojęs jį vadinti savo bičiuliu už tai, kad jis sustabdė šalies demokratizavimo procesą”, – teigia įtakingas ir gerai informuotas JAV laikraštis ir, primindamas D.Čeinio kalbą Vilniuje ir jo vizitą Kazachstane, tęsia mintį: „Atrodo, kad Jungtinės Valstijos su savo sąjungininkėmis ir buvusiomis sovietinėmis respublikomis mėgina suformuoti kažką panašaus į Džordžo Kenano sumanytą „stabdymo liniją”, sudaryti aplink nereformuotą Rusiją savotišką sanitarinį kordoną”. Jeigu įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono toliau didės, gali kilti nedidelis „šaltasis karas”, nurodo „Christian Science Monitor” ir spėlioja, kodėl JAV administracija nusprendė taip elgtis.
Respublikonų ir demokratų sudaryta Tarptautinių reikalų taryba konstatavo, kad Rusija jau nėra strateginė Amerikos partnerė. Galbūt JAV prezidentas įsiklausė į šią nuomonę.