Latvijos valstybinės institucijos mėgina slopinti telefono pokalbių klausymosi skandalą, tačiau žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo informacija apie „totalų sekimą” šalyje
Apie privačių pokalbių pasiklausymą neseniai prabilo žinomas advokatas Andris Grūtupas. Jis teigė, jog „Latvijoje žmonės totaliai sekami”. Tokią išvadą teisininkas padarė, kai savo biure balandžio mėnesio pabaigoje surado pasiklausymo įrenginį. Grūtupas įsitikinęs, jog jeigu dabar nesustabdyti šią tendenciją, tai po „dviejų ar trijų metų bus pasiklausoma visų ir visur – namuose, darbe ir net bažnyčioje išpažinties metu”. Šis teisininkas laikomas vienu įtakingiausių ir sėkmingiausių advokatų Latvijoje.
Kad tai ne tik advokato neadekvati reakcija į jo rastą pasiklausymo įrangą rodo ir politikų prisipažinimai. Neseniai tiesioginėje televizijos diskusijoje „Kas vyksta Latvijoje?”, praradęs kantrybę buvęs premjeras Einaras Repšė prasitarė, kad vadovaujant vyriausybei jis buvo davęs nurodymą KAB (Konstitucijos apsaugos biuras, kuris koordinuoja visų šalies specialiųjų tarnybų veiklą) klausytis savo partijos nario Vidaus reikalų ministro Mario Gulbio pokalbių. Premjeras manė, jog ministras gali būti korumpuotas.
Nusižengė įstatymui
Pasak ekspertų, buvęs premjeras negalėjo duoti tokių nurodymų, o specialioji tarnyba neturėjo juos vykdyti. Repšė nusižengė įstatymams ir viešai pranešęs apie savo pavedimą, nes KAB veikla reglamentuojantis specialus įstatymas draudžia viešinti ką ir dėl kokios priežasties tikrina pareigūnai. Dėl šio pavedimo KAB vadovas buvo iškviestas į Seimo saugumo komisijos posėdį ir privalėjo aiškintis kodėl vykdė premjero nurodymą. Parlamentarams užkliuvo ir tai, kad vykdyti tokį patikrinimą yra kitos tarnybos kompetencija.
KAB vadovas Janis Kažocinis paaiškino, jog pasiklausymas vykdomas tik leidus Aukščiausiajam Teismui. Iki šiol žiniasklaidos dėmesio vengęs Kažočinis po pasiaiškinimo Seime tapo labiau prieinamas žurnalistams. Tačiau nepaisant jo patikinimo, kad pasiklausymas vykdomas tik ypatingais atvejais, politikai ir verslininkai nebepasitiki mobilaus ryšio priemonėmis.
Mobilusis mikrofonas
Kaip LŽ pavyko sužinoti iš patikimų neoficialių šaltinių, jau beveik metus Latvijoje mobilaus ryšio telefonai naudojami kaip pasiklausymo aparatūra. Komunikacijų ekspertas paaiškino kokiu būdu tai įmanoma daryti. Iš specialaus įrenginio mobilaus ryšio abonentu yra „paskambinama”. Telefono aparatas „atpažįsta” specialųjį skambutį ir įjungia mikrofono funkciją – perduoda visus aplinkinius garsus į analitinį centrą. Abonentui yra sunku suprasti kada įvyksta prisijungimas. Be to, gavęs „komandą” mobilaus ryšio telefonas įsijungia beveik nepastebimai. Taip pat išsijungia. Šis persijungimas nepalieka jokių įrašų telefono atmintyje.
Dar mobilaus ryšio telefonai padeda nustatyti abonento buvimo vietą. Miesto ar gyvenvietės teritorijoje net 50 metrų tikslumu. Informacija apie abonento maršrutą gali (o kai kuriais atvejais ir turi) būti saugoma mažiausiai savaitė.
Privalo įsigyti
Kaip teigia specialistai, sekimo aparatūra turi ne tik valstybinės institucijos, bet ir komercinės struktūros. Prieš du metus vienas iš mobilaus ryšio tiekėjų – Latvijos Mobilusis Telefonas (LMT) pranešė, jog už tokios aparatūros įsigijimą kompanija sumokėjo 318 tūkstančius eurų. Ir kito mobilaus ryšio tiekėjo TELE-2 biure yra specialūs pasiklausymo kambariai, kuriuose su įrašinėjančia aparatūra, ausinėmis ir mikrofonais sėdi pareigūnai iš policijos bei specialiųjų tarnybų. Tai visiškai atitinka įstatymą „Apie komunikacijas”, kuris net įpareigoja kiekvieną mobilaus ryšio tiekėją įsigyti pasiklausymo aparatūrą. Nors dar 2000 metais Seimas išskyrė 819 tūkstančių latų KAB specialios aparatūros įsigijimui, o po metų 546 tūkstančių latų jos įrengimui ir aptarnavimui. Pasiklausymo įranga buvo įsigyta iš Prancūzijos kompanijos, kuri atitinkamą aparatūrą gamina NATO šalių specialiosioms tarnyboms.
Formalumų nereikia
Dėl įstatymų ir informacijos saugojimo normų netobulumo informacija gali pasinaudoti praktiškai bet kas. LŽ pašnekovas minėjo tokį galimą informacijos nutekėjimo scenarijų. Pvz., specialioji tarnyba pradeda operatyvinę patikrinimą, kurio metu įrašinėjami visi pokalbiai. Pasirodžius, jog nieko ypatingo sužinoti nepavyksta, surinkta medžiaga atiduodama į archyvą. O iš čia medžiaga gali patekti į bet kieno suinteresuotas rankas.
Remiantis 2001 metų gegužės 4 dieną priimtomis įstatymo „Apie komunikacijas” pataisomis mobilaus ryšio teikėjai privalo įrengti specialius pokalbių pasiklausymo punktus. Pasiklausymą galima atlikti tik su KAB direktoriaus raštišku leidimu. Gavus tokį leidimą, telefonų pasiklausymo paslauga užsakovas gali naudotis du mėnesius. Tačiau šalies teisėsaugos institucijos dažniausiai pokalbių klausosi nevykdomi operatyvinės veiklos. Tokiu būdu tiesiog mėginama susidaryti bendrą nuomonę apie „objektą”. Todėl ir pasiklausymas vykdomas be „popierinių formalumų”.
Įsigyti nėra sunku
Pastaruoju metu Latvijoje ypač lengvai galima įsigyti specialios sekimo technikos. Paprasčiausias pasiklausymo įrenginys kainuoja apie 5 latus (25 litus), o fiksuoti kas vyksta klausomoje patalpoje galima net per radijo imtuvą. Svarbiausia, kad parduodant bei įsigyjant bet kokius pasiklausymo įrenginius specialų leidimų Latvijoje nereikia. Įstatymo leidėjai šiam verslui neskiria deramo dėmesio ir nereikalauja licenzijos į šalį įvežant sekimo aparatūrą. Todėl bet kuris žmogus savo asmeniniams tikslams gali legaliai įsigyti ir naudotis tokią aparatūra. Taigi valstybinės institucijos šioje srityje jau pradeda konkuruoti su verslininkais.
Kaip išvengti pasiklausimo
Pastaraisiais metais Latvijoje kylo keli skandalai, kurie buvo tiesiogiai susiję su pokalbių pasiklausymu. 2003 metų liepos mėnesį premjeras Einaras Repšė pareiškė, jog jo pokalbiai su Teisingumo ministru Aivaru Aksionoku buvo klausomi. Partikrinimo metu KAB vadovas Kažocinis neatmetė galimybės, jog premjero pokalbių su ministru galėjo klausytis. Tačiau KAB vadovas pareiškė, kad tai buvo vykdoma ne Latvijos specialiųjų tarnybų. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį žinomas politikas Ainaras Šleseris taip pat tvirtino, kad klausomasi jo pokalbių.
2003 metų lapkričio mėnesį dienraštis Nepriklausomas ryto laikraštis, remiantis politikų ir verslininkų informacija pranešė, jog buvusiam premjerui ir verslininkui Andriui Škėlei priklausančios firmos „Įmonių ir organizacijų valdymo centras” patalpose buvo rasti aukštų valstybės pareigūnų bei įtakingų verslininkų telefonų pasiklausymo įrašai.
Kilus šiems skandalams politikai ir verslininkai per svarbius susitikimus pradėjo vengti turėti su savim mobiliojo ryšio priemones. Pasak komunikacijų specialistų, norint išvengti pasiklausymo, užtenka iš mobiliojo telefono išimti bateriją, o kalbantis pageidautina vengti skaičių. Nes pasakius bet kokią skaičių kombinaciją suveikia sistema ir automatiškai prasideda pokalbio įrašymas.