Medikai įspėja, kad atšilus orams gyvatės tapo piktesnės
Praėjusią savaitę iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriaus į namus buvo išleisti du žmonės, gydyti nuo gyvačių įkandimo. Moteris vaikštinėjo miške ir nė nepastebėjo, kaip užmynė šliužą. Vyriškis dirbo sode ir tik pajutęs stiprų kojos skausmą, suprato, kas nutiko.
Daugiausia aukų Šiaulių apskrityje
Gegužės pradžioje į Šiaulių ligoninę pateko 45 metų angies sugeltas vyras. Gyvatė įkirto, kai vyriškis mėgino ją pagauti ir įgrūsti į svaigalų butelį. Pasak vyro, taip jis ketino pasigaminti vaistų skaudamiems sąnariams trinti.
Prieš kelias dienas į Radviliškio ligoninę buvo atvežtas penkiasdešimtmetis, kuriam gyvatė įkirto Radviliškio apylinkių durpyne. Žmogus pasakojo, kad gyvatė jam įkando, kai jis miške remontavo sugedusią darbo mašiną. Ištiesęs ranką paimti ant žemės nukritusio įrankio vyras pajuto skausmą, po kelių akimirkų ranka nutirpo. Nors vyriškio būklė nebuvo labai sunki, apsidrausdami medikai jį laikė reanimacijos skyriuje.
Per kelias pastarąsias savaites Šiaulių ligoninėje buvo gydyti jau trys vyrai, nukentėję nuo gyvačių.
Lietuvoje nėra užfiksuota atvejų, kad žmogus būtų miręs nuo gyvatės įkandimo. Tačiau neretai nuodai sukelia įvairių komplikacijų, gali sutrikti širdies ir inkstų veikla. Be to, įgelta vieta patinsta, ją labai skauda. Gyvačių nuodai ypač pavojingi vaikams ir pagyvenusiems asmenims.
Vakcinos netrūksta
Pasak Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėjos Ramunės Rutkauskaitės, atšilus orams gyvatės ypač suaktyvėjo. Vis dėlto gyvatės nuodų stiprumas nepriklauso nuo metų sezono, o nuo to, kada pastarąjį kartą ji kažkam įgėlė ir kiek turėjo laiko naujiems nuodams sukaupti.
Anot Rutkauskaitės, statistiškai daugiausia gyvatės įgėlimų fiksuojama Dzūkijoje. Todėl šio krašto ligoninės daugiau nei kitos sukaupė gyvačių nuodus veikiančios vakcinos. Ji labai efektyvi suleidus per pirmąsias aštuonias valandas po įkandimo. Viena dozė šiuo metu ligoninėse dažniausiai naudojamo kroatiško serumo kainuoja 80 litų. Jos pakanka visam gydymo kursui.
Pasaulyje priskaičiuojama apie 2500 rūšių gyvačių. Įgėlus gyvatei, nuodai žmogaus organizmą veikia dvejopai: vieni sukelia nervų ir širdies paralyžių, kiti – kraujo krešėjimo pakitimų. Lietuvos miškuose gyvenančių angių, vienintelių pavojingų gyvačių, nuodai sukelia kraujo pakitimų.
Pirmoji pagalba
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje gyvatės įgelia pusei milijono žmonių, iš jų 30-40 tūkst. miršta. Lietuvoje per metus nuo gyvačių nukenčia 65-70 asmenų. Tad žinoti, ką daryti, jei įgėlė gyvatė, pravartu visiems, nes nuo tinkamai suteiktos pirmosios pagalbos labai priklauso tolesnis gydymas.
Pasak Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjo Raimundo Purvanecko, negalima įgeltos galūnės veržti raiščiu, diržu ar skarele. Jei sveiki dantys ir burnos ertmė, galima mėginti iš žaizdos išsiurbti nuodus. Aprištą įgeltą galūnę rekomenduojama apdėti ledu. Vis dėlto geriausia nukentėjusįjį kuo skubiau vežti į artimiausią gydymo įstaigą.
Į mišką reikėtų eiti tik apsiavus gumine arba odine avalyne, apsirengus standžiais austinės medžiagos drabužiais.
Gyvatės – naudingi gyvūnai, jų nereikia persekioti ar mušti. Jau VI amžiuje žmonės pradėjo vartoti gyvačių nuodus gydymui, jie ir iki šių dienų sudaro daugelio vaistų pagrindą. Gyvačių nuodais gydomos kai kurios ginekologinės ligos, jie gelbsti nuo sąnarių, raumenų, nervų uždegimo.