Palangiškei Rūtai Ruzgutei per kelerius metus užtrukusius ginčus pavyko pasiekti, jog kurorto gyventojams nebereikės mokėti iki šiol rinkto neteisėto mokesčio už teritorijos aplink daugiabučius namus valymą.
Teisininkė, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos narė R. Ruzgutė sako dar prieš trejus metus supratusi, kad iš jos imamas mokestis už teritorijos aplink daugiabutį namą valymą yra neteisėtas.
Gerai įstatymus išmananti moteris, iš UAB „Palangos būtų ūkis” gavusi pasirašyti sutartį, išbraukė grafą, kurioje nurodytas mėnesinis mokestis už teritorijos valymą.
„Palanga vis dar neturi detaliojo plano, tad teritorija aplink daugiabutį namą oficialiai priklauso valstybei. Ir niekas neturi teisės manęs priversti mokėti už jos valymą”, – tvirtino palangiškė.
Skolininkė – valstybė
Moteris buvo nustebusi, jog ir nepasirašiusi su komunalininkais sutarties dėl minėtos teritorijos valymo, ji kiekvieną mėnesį gaudavo sąskaitą už šią paslaugą. Skambučiai ir apsilankymai bendrovėje negelbėjo. Palangiškei beliko tiesiog nemokėti šios sumos.
Per pusantrų metų palangiškės skola pasiekė 237 litų sumą. Pensininkė netrukus gavo įspėjimą, jog jei ji laiku nesumokės skolos, gali būti būti aprašytas turtas bei paskelbtos varžytinės.
Konfliktas persikėlė į Palangos miesto apylinkės teismą. Ieškovas – UAB „Palangos butų ūkis” – pareikalavo iš moters priteisti ne tik iki 331 lito išaugusią skolą, bet ir delspinigius.
Komunalininkai savo reikalavimus motyvavo tuo, jog bendrovė Palangos miesto savivaldybės administracijos įsakymu yra paskirta J. Janonio gatvės 4 namo, kuriame gyvena moteris, administratoriumi. Tad namo gyventojai proporcingai pagal jų butų dydį privalo mokėti už komunalines paslaugas.
R. Ruzgutė teisme tvirtino, jog bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių savo reikalavimų pagrįstumą – J. Janonio g. 4 namui, kol nepatvirtintas detalusis miesto planas, nepriskirta jokia teritorija, sklypas nesuformuotas ir Registrų centre neįregistruotas. Be to, moteris su bendrove sutarties dėl šios paslaugos teikimo nepasirašiusi.
Kad iš moters skolos reikalaujanti bendrovė yra neteisi, sutiko ir trečiuoju asmeniu teisme dalyvavusi Palangos miesto savivaldybės atstovė Daiva Zūbytė. Anot jos, bendrovės išrašytos sąskaitos neįrodo reikalavimų pagrįstumo, nes ieškovas negalėjo pateikti duomenų, kokius konkrečius teritorijos valymo darbus atliko.
Teisme paaiškėjo, jog pagal Vietos savivaldos įstatymą bendro naudojimo teritorijas, gatves ar šaligatvius prižiūri Savivaldybė. Tokiomis teritorijomis laikomos ir daugiabučių namų prieigos, kol nėra oficialiai įteisinti sklypai.
Teisėjas Raimundas Mikšta bendrovės ieškinį atmetė. Nuspręsta, jog J. Janonio g. 4 namo teritorija yra vieša vieta, kurios priežiūra privalo pasirūpinti ne atskiri gyventojai, bet Palangos miesto savivaldybė.
Prokurorai nesipriešino
„Dar vykstant teismo procesui UAB „Palangos butų ūkis” siūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau aš nesutikau tyliai nurašyti mano skolos. Norėjau, kad teismo sprendimas taptų pagrindu apginti ir kitų palangiškių viešąjį interesą”, – „Vakarų ekspresui” sakė R. Ruzgutė.
Išgirdusi minėtą teismo sprendimą sureagavo ir Palangos miesto savivaldybė. Nuo gegužės 1-osios mokestis už miesto daugiabučių namų teritorijų valymą iš gyventojų nebebus renkamas.
Tokį sprendimą balandžio pabaigoje patvirtino Palangos miesto taryba, tuo pačiu panaikindama ankstesnį sprendimą, įpareigojusį miestelėnus mokėti. Nuo šiol nutarta daugiabučių namų teritorijų priežiūrą finansuoti iš Savivaldybės biudžeto.
Už neteisėto mokesčio panaikinimą kovojęs Palangos miesto tarybos narys Albinas Stankus mano, jog palangiškiams turėtų būti kompensuoti patirti nuostoliai. Prašydamas apginti viešąjį interesą jis jau kreipėsi į Palangos miesto prokuratūrą.
„Gavau atsakymą, jog kiekvienas pilietis, turintis nusiskundimų, gali kreiptis į teismą. Mano manymu, jų teises reikėtų apginti bendrai, o ne priverčiant teismų duris varstyti tūkstančius žmonių”, – sakė A. Stankus.
UAB „Palangos butų ūkis” direktorės Nijolės Pocienės gandai apie žmones, bandysiančius atgauti prarastus pinigus, nejaudina. Atsakovas, anot jos, galimuose teismo posėdžiuose būtų Savivaldybė.
„Nemanau, jog iš gyventojų imdami pinigus elgėmės neteisėtai. Mes vadovavomės Savivaldybės sprendimu, senais dokumentais, pagal kuriuos statant daugiabutį namą kiekvienam buvo paskirta tam tikra teritorija.
Tai, kad nebuvo patvirtintas detalusis planas, ne mūsų kaltė. Jei Savivaldybė nebūtų pasisiūliusi geranoriškai spręsti šios problemos, teismo sprendimą būtume apskundę”, – aiškino N. Pocienė.
Beje, nuo šiol daugiabučių namų aplinka rūpinsis konkursą laimėjusi UAB „Palangos komunalinis ūkis”. Paslaugą apmokėti planuojančiai kurorto Savivaldybei tai atsieis apie 400 tūkst. litų per metus.
Teismų keliu panašiose bylose savo teises jau yra apgynę vilniečiai ir kauniečiai. Panevėžio daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija dar prieš metus miesto Tarybai įrodė, kad ji neteisėtai vertė gyventojus prižiūrėti prie namų esančias teritorijas ir mokėti mokesčius už jų valymą.
Anot R. Ruzgutės, didmiesčiuose daugiau išsilavinusių žmonių, kurie įsiskaito į verčiamas pasirašyti sutartis, žino įstatymus, tad greičiau atsiranda ir apgavystėms pasipriešinančiųjų.