Druskininkų vandens parke bus pirčių nuogaliams

Tiesa, tiek Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, tiek vandens pramogų parką statančios bendrovės „Skirnuva” generalinis direktorius Algirdas Stasiukynas daugiau kalbėjo apie metų pabaigoje planuojamo baigti parko statybą nei apie pirtis, tačiau prasitarė, jog komplekse bus intymi zona

Druskininkų savivaldybė – Vandens pramogų parko užsakovė, o jos meras Ričardas Malinauskas neslepia, jog jam parkas – tarsi savas kūdikis. „Apie vandens parką galvojau seniai. Iš pradžių kaip verslininkas, tačiau tokio objekto statyba buvo ne pagal jėgas. Juolab, kad 2000-aisiais vienam iš Vokietijoje veikiančių parko atstovų papasakojau apie savo sumanymą, bet šis buvo skeptiškas – pažiūrėk, sako, į Druskininkų pusę iš sostinės nuvažiavo vos vienas automobilis. Tačiau laikui bėgant sumanymą pavyko realizuoti”, – kalbėjo Malinauskas.

Vandens pramogų parko užbaigtumas šiuo metu – apie 65 proc. Jį tikimasi atidaryti metų gale – gruodžio 25-ąją.

Įkomponavo gydyklas

Vandens parkas Druskininkuose statomas ne tuščioje vietoje. Jis priderintas prie buvusių vandens gydyklų, kurias aštuntojo dešimtmečio pabaigoje suprojektavo architektai Aušra ir Romualdas Šilinskai.

Tuo metu Druskininkų gydyklų statinys buvo postmodernizmo išraiška, už jų projektą autoriai buvo apdovanoti. Turėdami kone vienintelę tuo metu prieinamą medžiagą – gelžbetonį, jie sugebėjo išgauti plastiškas gamtos formas. Naujo projekto autoriai jų triūso nesunaikino.

Vandens parko projektavimo konkursą laimėjo tarptautinis konsorciumas – Danijos bendrovė COWI A/S, jos dukterinė įmonė UAB „COWI Baltic” bei UAB „Vilniaus architektūros studija”.

Kuriant vandens pramogų parką vienas tikslų buvo užtikrinti istorinio palikimo ir naujos architektūros darną. To siekiant išlaikomas trijų žiedų užstatymo planas. UAB „Skirnuva” specialistai taip pat restauruoja dalį interjero. Centriniame vestibiulyje palikti net senieji sietynai, restauruota virš pagrindinio įėjimo esanti abstrakti betono skulptūra, apšiltinus pastatus atkurta dalis fasadų.

Naujame projekte panaudota maždaug trečdalis senų konstrukcijų. Architektas Kęstutis Kisielius sako, kad „tai natūralus reiškinys, nes vertiname tai, kas buvo sukurta anksčiau”.

Žinoma, projektuoti bei statyti tuščioje vietoje būtų buvę paprasčiau, tačiau ne paskutinėje vietoje buvo sprendimas panaudoti buvusias gydyklų komunikacijas, vandens gręžinius. Tai statybą gerokai atpigino.

Pramogų gausa

Vandens pramogų kompleksą sudarys dvi pagrindinės dalys. Tai vandens pramogų ir pirčių kompleksas, kuriam skirta 13 tūkst. kvadratinių metrų bei viešbučio kompleksas, užimsiantis apie 7 tūkst. kvadratinių metrų. Apie 4 tūkst. kvadratinių metrų užims pagalbinės patalpos.

Vienu metu komplekse galės pramogauti apie 1800 žmonių. Iš esmės tai bus uždara pasilinksminimo zona, iš kurios savaitgaliui atvykę pailsėti žmonės galės net neišeiti. Pasistatę automobilį požeminiame garaže, jie galės čia pat linksmintis pagal poreikius pasirinktose vandens parko zonose, maitintis ir pernakvoti komplekse esančiame viešbutyje.

Vandens parko architektų teigimu, paprastai vandens pramogų kompleksuose pagrindine būna viena kuri nors pramoga – pirtys, vandens kalneliai ar baseinai. Druskininkų vandens parkas unikalus tuo, jog vienoje vietoje galima bus rasti visas šiuos malonumus.

Kalneliai ir palmės

Iš viso komplekse bus 18 pirčių ir dar dvi medinės lauke. Pirtys surinktos iš viso pasaulio: turkiška, romėniška, sauna, „hamam” bei kitos. Druskininkų meras tikisi, kad pirčių zoną pamėgs ramaus poilsio mėgėjai – tie, kam patinka nuogiems sėdėti pirtyje ir maudytis baseine. Atvažiavę su nepilnamečiais vaikais eidami į pirtis galės juos palikti auklėms.

Prie pirčių komplekso baseino sumontuota pakyla renginiams. Aplink bus susodintos natūralios, nors ir užkonservuotos palmės, kurios jau užsakytos Floridoje.

Baseinai vandens parke užima apie 2 tūkst. kvadratinių metrų. Be didžiojo baseino, iš kurio bus galima išplaukti į lauko baseiną, bus baseinas vaikams, sūkurinė upė, kriokliai.

Atrakcionų skyriuje numatyti šeši skirtingi vandens kalneliai -čiuožyklos. Jie skirti įvairių charakterių žmonėms – nuo paprasto, kuriuo nusileisti bus nebaisu ir vaikui, iki itin ekstremalaus 27 metrų aukščio, kuriuo leistis išdrįs ne kiekvienas. Nusileidimo tako ilgis – apie 220 metrų, juo nusileidžiama per 10 sekundžių, o kelionę lydės žaibai, perkūnija. Statytojai tikina, kad tai vienas ilgiausių vandens takų Europoje. Čiuožiantys ekstremaliausiose atrakciono vietose bus nufotografuojami.

Įrengiant čiuožinėjimo kalnelius ieškota vidurio tarp pietų ir šiaurės šalių patirties. Patys ilgiausi kalneliai statomi šilto klimato šalyse, mat ten nereikia šildyti patalpų, jie įrengti tiesiog lauke. Šaltesnio klimato šalyse kalneliai mažesni, nes stengiamasi statyti kuo mažesnius pastatus, kadangi šildyti juos labai brangu. Druskininkuose dalis aukščiausių kalnelių bus sumontuota lauke, už pastato ribų. Kadangi jais leidžiamasi vos keletą sekundžių, žiemos šaltis neturės didesnės įtakos, be to, tuneliais liesis šilto vandens srovė. Čiuožėjai savo kelią pradės iš šildomo bokšto ir baigs vėl patalpoje.

Saugumas

Vandens pramogų parko užsakovai bei statytojai nevengė ir saugumo temos. Pirmieji kalbėjo apie poilsiautojų saugumą, statybininkai – apie statinio.

Atrakcionų saugumas patikėtas ne kartą panašius projektus rengusiai Danijos bendrovei COWI A/S bei jos Lietuvoje įkurtai inžinierinei konsultacinei įmonei „COWI Baltic”.

Statybininkų atstovas – „Skirnuvos” generalinis direktorius Stasiukynas minėjo, jog nagrinėjo ir kitų vandens parkų statytojų klaidas. „Viena iš prielaidų, kodėl įgriuvo Maskvos vandens parko stogas buvo ta, kad baseino patalpoje esantis chloras suardė gelžbetonio siūles ir vietas, kur buvo oro tarpų. Kupolus virš baseinų mes sumontavome iš impregnuotų spygliuočių santvarų. Nors jas buvo sudėtinga sumontuoti, tačiau jos lengvos”, – sakė direktorius.

Statytojai minėjo ir apie pastangas patalpose išvengti specifinio chloro kvapo – įrengta vėdinimo sistema, pajėgi per valandą pakeisti 265 tūkst. kubinių metrų oro.