Vilniaus miesto taryba pritarė miesto bendrojo plano koncepcijai, kuria numatoma strateginė plėtros kryptis – decentralizuota koncentracija
Rengiant miesto bendrąjį planą (BP) pirmiausia numatomos plėtros kryptys ir pagrindinės tendencijos. Vilniaus savivaldybė siūlė rinktis iš trijų miesto plėtros modelių. Vienas jų buvo
decentralizuota koncentracija. „Pagal jį miesto plėtra vykdoma centre ir priemiesčiuose”, – sausį pristatydamas tris bendrojo plano koncepcijas kalbėjo Vilniaus miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Linas Sinkevičius. Balandžio pabaigoje miesto taryba patvirtino būtent šį variantą. Bendrojo plano koncepcija skirta dvidešimčiai metų, iki 2025-ųjų.
Decentralizuotos koncentracijos koncepcija, kaip teigia Vilniaus savivaldybė, sulaukė geriausių visuomenės ir ekspertų įvertinimo, buvo palankiai įvertinta tarptautinėse konferencijose, seniūnijose, visuomeninių organizacijų.
Vidinė ir išorinė plėtra
„Pasirinkta koncepcija ir rengiamas miesto bendrasis planas užtikrins šiuo metu galiojančio plano tęstinumą, nustatys aiškius plėtros prioritetus ir užtikrins darnią miesto plėtrą. Jis taip pat nubrėš aiškias viešosios miesto infrastruktūros plėtros, vykdomos Savivaldybės lėšomis, kryptis”, – teigia Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Jo manymu, pasirinktas optimaliausias miesto plėtros koncepcijos variantas, kuriuo vadovaujantis išorinė plėtra palankiausiose teritorijose bus derinama su neefektyviai išnaudojamų miesto teritorijų konversija. Taip bus sukurtos galimybės investuoti ir miesto centre, ir periferijoje.
Anot mero, pasirinktas variantas užtikrins dabartinio miesto centro renovaciją, gyvenamųjų namų atnaujinimą, efektyvų esamos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros panaudojimą bei efektyvią plėtrą, sukurs daugiacentrę integruotą miesto ir regiono struktūrą.
Išorinei plėtrai bus skiriamos teritorijos Vilniaus miesto vakaruose (Pilaitės zona) ir šiaurės vakaruose (Povilionių zona), kur yra palanki inžinerinė infrastruktūra, netoli miesto centro esanti Pavilnio zona, susisiekimą geležinkeliu leidžianti panaudoti Lentvario kryptis, numatomos tramvajaus linijos plėtrai palanki šiaurinė kryptis (Gulbinai).
Laikantis koncepcijos bus įmanoma tolygiau paskirstyti darbo vietas, sumažinti urbanizacijos skirtumus tarp miesto centro ir periferijos, šiaurinės ir pietinės miesto dalies. Tai lems geresnį miesto socialinį klimatą. Be to, siekiama mažinti transporto susitelkimą miesto centre ir užtikrinti sklandžią viešojo transporto plėtrą.
Pagal patvirtintą koncepcijos variantą dar šiais metais bus parengti Vilniaus BP iki 2015 metų sprendiniai, su jais bus supažindinta visuomenė.
Tokia yra oficiali Vilniaus savivaldybės pozicija.
Investuotojai nori liberalaus BP
„Nekilnojamojo turto projektai yra ilgalaikiai, jau dabar suplanuoti 20-25 metų į priekį, todėl ypač svarbu, kad būtų išlaikytas tęstinumas ir visose naujai planuojamose teritorijose būtų aiškiai nustatyta, kokio tipo projektai jose gali būti”, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Robertas Dargis. Pasak jo, svarbu neuždrausti, o suteikti daugiau galimybių plėtoti tam tikras teritorijas ir investuotojų lėšomis.
Investuotojai siūlo tobulinti įstatyminę bazę ir numatyti, kad BP nebūtų detalizuojama žemės paskirtis ir pobūdis. LNTPA nuomone, BP turėtų būti išdėstyti bendri planavimo ir plėtros principai, smulkesnį planavimą paliekant detaliesiems planams.
Investuotojai tikisi, kad BP bus numatyta daugiau teritorijų kotedžų ir mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalų statybai, pramonės ir logistikos statinių plėtrai.
Be to, kadangi Vilniaus miesto BP rengiamas lygiagrečiai su Vilniaus rajono ir Vilniaus apskrities bendraisiais planais, būtina glaudžiau bendradarbiauti miesto, rajono savivaldybių ir apskrities valdininkams.
Žemės paskirtis – kliūtis verslui
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas LŽ sakė, jog viena iš sunkiausiai dabar įveikiamų kliūčių investuojantiems į miesto plėtrą yra žemės rinkos reguliavimas.
„Pasaulio banko tyrimų duomenimis, tai iš kitų valstybių išsiskirianti ir stiprėjanti Lietuvos investicinio klimato problema. Sklypų trūkumas veikia net tik tiesiogiai su statyba ir plėtra susijusį verslą – jis svarbus daugeliui kitų verslų: gamybai, mažmeninei prekybai, logistikai, pramogų, kultūros, laisvalaikio, švietimo ar kitų paslaugų teikėjams, o galiausiai ir patiems gyventojams. Detaliojo teritorijos plano, leidžiančio pradėti sklype vykdyti naują veiklą, parengimas Vilniaus savivaldybėje per pastaruosius metus pailgėjo nuo pusės iki beveik dvejų metų”, – akcentuoja rinkos ekspertas.
Jis mano, kad Vilniaus BP koncepcija, vėliau ir BP, regis, nepadės verslui ir gyventojams lengviau tvarkyti žemės reikalų. „Pirmiausia todėl, kad pasirinktas miesto tankinimo prioritetas nereiškia, kad (galbūt) bus lengviau formuoti sklypus ir gauti leidimus statyti centrinėje miesto dalyje. Jis reiškia, o tai svarbiausia, kad bus stabdoma miesto plėtra privačiomis lėšomis ten, kur BP jos nenumatys. Savivaldybė įgaus įrankį vilkinti detaliųjų planų rengimą remdamasi tuo, jog BP numato kitas plėtros kryptis”, – teigia Kadziauskas.
Nurodymai neturi riboti
LLRI ekspertas aiškina, kad pagrindinis savivaldybės rūpestis turėtų būti mažinti reguliavimą ir sudaryti sąlygas plėsti privačią infrastruktūrą bei laiku išduoti būtinus planus ar licencijas. „Deja, nors savivaldybės noras kontroliuoti visą infrastruktūros statybą yra racionalus, tačiau jis yra prieš vartotojų interesus. Kiekviena valdžia siekia sutelkti daugelio klausimų sprendimą savo rankose, surinkti ir perskirstyti kuo daugiau lėšų, tai yra neprarasti valdžios”, – problemą aiškina ekspertas.
Savivaldybės argumentas prieš tokią plėtrą, kokios norėtų gyventojai, yra tas, kad miestas, atseit, negalės užtikrinti būtinos infrastruktūros plėtros spontaniškai besiplečiantiems Vilniaus rajonams. „Šis argumentas teisingas tik kai kalbame apie kelių infrastruktūrą, kuri beveik išimtinai lieka valstybės rankose. Daugeliu tradicinės infrastruktūros objektų savivaldybei jau beveik nebereikia rūpintis – į naujus apgyvendintus rajonus kursuoja privatūs mikroautobusai, vanduo pumpuojamas iš nuosavų gręžinių, dujos ir elektra atkeliauja iš privačių tiekėjų, su kuriais irgi susitariama. Socialinė infrastruktūra – vaikų darželiai ar mokyklos – sprūsta iš valstybės į efektyvesnes, geriau prie vartotojų prisitaikančias privačias rankas”, – mano LLRI ekspertas.
Tai, kad savivaldybė nurodo, jog investuos į infrastruktūrą nustatytose miesto dalyse, eksperto nuomone, yra sveikintinas žingsnis pirmiausia todėl, kad suteiks verslui aiškumo, kurių teritorijų infrastruktūra bus plėtojama savivaldybės lėšomis. Antra, aiškus viešų išteklių naudojimo planas naudingesnis miestui nei padrikas ir chaotiškas jų naudojimas. Tačiau investicijų krypties nurodymas šiukštu neturi būti pagrindas riboti privačias investicijas kitomis kryptimis.