„Vasarvidis” pakerėjo Rumuniją

OKT/Vilniaus miesto teatras grįžo iš gastrolių tarptautiniame Shakespeare’o festivalyje Rumunijoje, kur sėkmingai parodyti trys Oskaro Koršunovo režisuoti spektakliai „Vasarvidžio nakties sapnas”

Tradicinis tarptautinis festivalis Krajovos mieste rengiamas jau penktus metus ir yra vienas svarbiausių kultūrinių įvykių Rumunijoje. Gerokai išaugęs šiemet jis persikėlė ir į sostinę Bukareštą. Festivalio meno vadovas Emilis Boroghina didžiuojasi, kad jam pavyko pristatyti labai įvairų Shakespeare’o kūrybos interpretacijų spektrą.

Festivalyje viešėjo Naujojo Vengrijos, netradicinio Japonijos teatrų trupės bei užsienio publikos ir kritikos pripažintų žymių Europos režisierių spektakliai.

Krajovos nacionaliniame teatre po ilgos pertraukos pristatytą „Vasarvidžio nakties sapno” spektaklį stebėjęs tarptautinės kritikų asociacijos prezidentas Ianas Herbertas (Didžioji Britanija) negailėjo lietuvių aktoriams komplimentų. Matęs vieną premjerinių spektaklių prieš dešimtį metų, kritikas stebėjosi, kad spektaklis atrodo šviežias ir tebestulbina savo energija.

Šiuo metu OKT/Vilniaus miesto teatras ruošiasi gastrolėms Graikijoje – gegužės pabaigoje Koršunovo režisuotas spektaklis „Oidipas karalius” atstovaus Lietuvai 2006 metais Europos kultūros sostinėje Patre.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , .

2 atsiliepimai į "„Vasarvidis” pakerėjo Rumuniją"

  1. gerbianti moksla

    Manau ,kad krikscionys yra pries dirbtini apvaisinima ne del padidejusios rizikos gimdyves sveikatai,bet akivaizdaus irodymo ,kad medicina ir mokslas tobuleja ir su kiekvienu moksliskai pagristu faktu mazeja ju dievo autoritetas….
    Dirbtinis apvaisinimas-vienas is logiskiausiu paaiskinimu ,kad nebutinai dievas turi ikvepti gyvasti ,kad ji uzsimegstu…tai gali padaryti ir medikai.
    Jusu „dievas” turetu buti labai gailestingas ,nes net is 80 mln. gyventoju ateme laime buti tevais…

  2. Rita

    As pvz, esu tikinti, krikscione, bet esu uz dirbtini apvaisinima.Ir nesuprantu baznycios pasipriesinimo tam.

Komentuoti: gerbianti moksla Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.