Trijų Baltijos valstybių savitumai

Griauti užtvaras, paminti stereotipus ir pasijusti menininkais kviečia Baltijos šalių grafikos bienalė „Now Art Now Future. Freedom” („Rytoj yra dabar. Laisvė”)

Per pernykštę repeticiją „Print” („Grafika”) gerąsias grafikos idėjas ridenę vagonais, skraidinę oro balionais, šiemet rengėjai balnoja aitvarus ir kyla dar aukščiau, jų akiratyje atsiduria net Sankt-Peterburgas. Šio miesto menininkai tapo bienalės svečiais.

Tikslas sujungti

Grafikos festivalio sumanytojai, remdamiesi prieškarine kūrybinio bendradarbiavimo tradicija, siekia jungti saitus su Latvijos ir Estijos menininkais, kurti bendrą meno procesą. Tris Baltijos valstybes jie mėgina pasauliui pristatyti kaip vieną regioną, pulsuojantį įvairove ir savitomis grafikos tendencijomis.

Neseniai sostinės Dailininkų sąjungos galerijoje suskambo bienalės uvertiūra „trišalei parodai ir akcijai”. Estai joje parodijavo saloninę dailės stilistiką, latviai menu vertė savąjį kūną, o lietuviai – svetimus. Eimis Markūnas stiklo plokštelėse eksponavo 300 įvairų kūno vietų atspaudų, kurie drauge virsta kelių kūnų grumtynėmis ar glamonėmis, primenančiomis gal Dante’s, o gal Šarūno Saukos pragarą. Latvė Lena Bondare akcijoje „Changing pictures – drinking art” įrodė, kad vidinio vartojimo alkoholis nėra būtinas norint kurti meną. Užtenka juo pagirdyti patį paveikslą.

Tikslas populiarinti

Kitas bienalės tikslas – populiarinti grafiką. Kiekvienas praeivis ar smalsuolis kviečiamas pabūti menininku, kūrybinio proceso dalyviu. Parodos, akcijos, performansai neužsisklendžia galerijose, bet išeina į viešąsias sostinės, Kauno, Klaipėdos erdves tiesiai pas nieko nenutuokiančius miestelėnus. Kaune vyksta Julijono Urbono grafinė-muzikinė instaliacija „Pučiamųjų orkestras”, pajūryje į dangų kyla menininkų sukurti aitvarai.

Laisvė

Laisvės tema skatina nugalėti vidinius suvaržymus, padovanoti kūrybos malonumą su menu nesusijusiam žmogui. O menininkui – išdrįsti „peržengti save”. Orientuojamasi ne į išbaigtą ir parodai parengtą darbą, bet į eksperimentą, savotišku bandymu laikant ir kūrybinę nesėkmę. „Kartais menininkai ilgai brandina idėją, bet nedrįsta jos parodyti, bijodami viešos nesėkmės”, – sako bienalės kuratorius menotyrininkas Ignas Kazakevičius. Festivalio pradžia galima laikyti kūrybines dirbtuves Panevėžio pataisos namuose, kur Lietuvos menininkai kūrė drauge su ten kalinčiomis moterimis. Jų estampai rodomi Kultūrų komunikacijų centre Klaipėdoje.

Atspaudas

Visi bienalės dalyviai – autoriai ir žiūrovai – kviečiami plačiau pamąstyti apie atspaudą. Esame žymintys ir žymimi. Ne tik paliekame savo atspaudus daiktuose, bet ir patys daiktai inkrustuojasi mūsų atmintyje, vaizduotėje. Žmonių artumas arba ilgesys šiems nutolus, netektys ir atradimai, sėkmė ir pati kūryba mūsų sieloje palieka įspaudus ir virsta nauja kūrybos medžiaga.

Piteris

„ARTima” galerija tris savaites globos festivalio svečių – aštuonių Sankt-Peterburgo grafikų kūrinius. Vyresnės kartos autorių kūryba dekoratyvesnė, jaunesni labiau reaguoja į socialinius visuomenės pokyčius, nepamiršdami ir istorijos. „Peterburgas savaime turi grafinį pagrindą: jo kūrimosi būdas buvo schematiškas. Tai ypač atsiskleidžia jaunųjų grupės narių darbuose”, – sakė Kazakevičius.

Netradicinės vietos

Bienalė nesibaimina, regis, visiškai netradicinių meno eksponavimo vietų. Jos organizatorė Jūratė Rekevičiūtė „ap-rengia” savo parodą dėvėtų drabužių parduotuvėje Kauno Petrašiūnuose. „Gražių dėvėtų rūbų aukštuomenės vakarėliui” autorė teigia, kad grafika kaip ir second hand prekė gali būti prikelta naujam gyvenimui.

Auksė Petrulienė vaizdo performansą „Išdurtas ir apiplėštas Šilainiuose” rodo ant daugiabučio sienos šiame Kauno mikrorajone.

Prizai

Trijų kategorijų prizai autoriams įteikiami po „Viešo meno kūrinio teismo” Klaipėdos koncertų salėje. Festivalio žiuri paskelbia apdovanojimo vertus pretendentus, o prisiekusiųjų taryba nusprendžia, kuriems menininkams jis atiteks. „Norime pasipriešinti tendencijai ir nuomonei, kad savi apdovanoja savus”, – tikino Kazakevičius. Žiuri sudaro žurnalistai, menotyrininkai ir profesionalūs menininkai, bet lemiantį žodį turi tik prisiekusieji – meno rinkai įtaką darančių sričių atstovai. Šįkart tai verslininkas, viešbučio vadovas, studentas, profesoriai ir valdininkai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.