„Laimė piniguose? Ne. Laimė pirkiniuose”, – kadaise pasakė šviesiaplaukė Holivudo širdžių ėdikė Merilina Monro. Ji brangiausių papuošalų ir prašmatniausių drabužių ne tik gaudavo dovanų, bet ir pati jiems išleisdavo didžiąją dalį savo pajamų. Ir vis tiek sirgo gilia depresija.
Kita „svajonių fabriko” gražuolė Vainona Raider dėl savo aistros, kai pirkiniams buvo patekusi net į teisėsaugos akiratį begėdiškai nugvelbė kelias prabangias sukneles viename Beverli Hilso drabužių salone. Treji metai lygtinai, 480 valandų viešųjų darbų ir žlugusi aktorės karjera.
Kada malonumas pirkti tampa liguistu potraukiu? Kada noras palepinti save mielu niekučiu nusiminimo akimirką virsta maniakiška aistra šluoti nuo lentynų viską, kai tik suserga mylima katė ar lūžta priaugintas nagas? Ar prie pirkimo manijos skatinimo neprisideda gudrūs rinkodaros vadybininkai, į parduotuves viliodami apokaliptiškais šūkiais: „Totalus ir paskutinis išpardavimas, pigiau niekada nebebus!”?
Psichologai neabejoja, kad troškimas pirkti, kaupti, mėgautis yra būdingas kiekvienam, tačiau kai kuriuos ši aistra parklupdo, susargdina, palieka be skatiko. Tada buvę pirkaliotojai, suspaudę širdis, per prabangių parduotuvių vitrinas stebi, kaip karštligiškai pinigines iš kišenių traukia jau kita pirkimo manijos aukų karta.
Serga ir vyrai
Ne kartą iš aplinkinių esame girdėję: „Ai, buvau prastos nuotaikos, kažkaip viskas nesisekė, tai ėjau apsipirkti”. Išties, tai – patikrintas būdas atsikratyti įtampos, patirti dvasinį komfortą.
Žinomas psichologas Olegas Lapinas patvirtino, kad taip prastos nuotaikos kratosi milijonai pasaulio žmonių, ypač moterų.
„Šiuo atveju pats daiktų įsigijimas jokios vertės neturi – žmonės tiesiog nori pasijausti geriau nepriklausomai nuo to, ką jie perka. Beje, tokio apsipirkimo poveikis yra labai trumpalaikis – po kiek laiko bloga nuotaika paprastai grįžta”, – aiškino psichologas.
O.Lapinas teigė, kad taip įtampos linkę atsikratyti ir vyrai. „Tik jie tai daro rečiau ir dažniausiai pinigus leidžia alui ar brendžiui”, – juokėsi jis.
Apsipirkimas vardan geros nuotaikos, pasak psichologo, ilgainiui tampa chroniškas ir be tuščios piniginės ir dar prastesnės psichologinės savijautos retai ką teatneša.
Nori „deficitų”
O.Lapinas sakė, kad Lietuvoje dažniausia pirkimo manijos priežastis yra iš sovietmečio likusi baimė likti be „deficitų”.
„Kai žmonės iš sovietinės tvarkos yra įstumti į kapitalizmą, jie vis dar baiminasi, kad „deficitą” gaus kas nors kitas, bet ne jie. Todėl nuo parduotuvių lentynų jie šluoja viską, ko reikia ir nereikia”, – pasakojo jis.
Psichologas paneigė stereotipą, kad pirkimo manija – tik elitinė turtuolių liga.
„Kartais tie turtuoliai kaip tik būna šykštūs ir taupūs, visur važiuoja dviračiais, o ne prabangiais „Lexus”. Mūsų šalyje ši manija būdinga vidutinės klasės žmonėms, kurie vis dar gyvena sovietmečio prisiminimais”, – tikino jis.
O.Lapinas spėliojo, kad žmonės puola pirkti dar ir todėl, kad nori nors trumpam pasijausti laisvi ir galingi – pinigai esą sukuria tokią iliuziją.
„Kai tik atsiranda laisvų pinigų, vieni skuba į kazino, kiti – į parduotuves. Paprastai tokie žmonės linkę visus pinigus išleisti menkniekiams ir daro tai stebėtinai greitai. Ypač jeigu atlyginimas pervedamas į banko kortelę, kai sunkiau kontroliuoti lėšų srautą, pinigai iššvaistomi žaibiškai. Būna, kad kelias dienas po atlyginimo žmonės nebežino, kaip apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas”, – apie liūdną tendenciją kalbėjo psichologas.
Jaučia kaltę
O.Lapinas teigė, kad ne visi pirkinių maniakai parduotuves siaubia dėl savęs. Kai kurie tėvai, jausdami kaltę dėl nepakankamo bendravimo su vaikais, atžalas kasdien apipila dovanomis.
„Užsiėmę tėvai jaučia kaltę, kad mažai laiko skiria vaikams, todėl net neatsiklausę, ar vaikui ko nors reikia, perka jam viską – nuo riedlenčių iki kompiuterių”, – sakė jis.
Tačiau psichologas patikino, kad didžiulį vaidmenį pirkimo manijai atsirasti atlieka ir gudruoliai rinkodaros specialistai.
„Yra daug rinkodaros triukų, kurie verčia žmones masiškai pirkti. Tai nėra pirkimo manijos apraiška, nes žmonėmis yra tiesiog manipuliuojama. Išeina nusipirkti kokį menkniekį, o grįžta su stambiu pirkiniu, nes suviliojo nuolaidos ar labai įtaigus pardavėjas”, – pasakojo O.Lapinas.
Liga nevadina
Paklaustas, ar pirkimo manija psichiatrų priskiriama prie psichikos sutrikimų, psichologas teigė, kad to niekas nedrįsta daryti.
Priklausomybė nuo azartinių žaidimų yra pripažinta liga, į sąrašą bandoma įtraukti ir priklausomybę nuo kompiuterių, tačiau pirkimo maniją vargu ar išvysime tarp kitų priklausomybės ligų.
„Niekas nenori jos vadinti liga, nes pinigus švaistantis žmogus yra pagrindinis ekonomikos variklis. Jis laikomas idealu. Jeigu tokių žmonių nebūtų, juos pasistengtų sukurti”, – teigė O.Lapinas.
Tačiau šio sindromo apimtų žmonių tyrimų rezultatai rodo ką kita – po apsipirkimo „pirkėjai maniakai” jaučia didžiulį nuovargį, nugaros skausmus, depresinę nuotaiką. Tik įėję į parduotuvę tokie žmonės pradeda dūsti, smarkiai šokteli jų kraujo spaudimas, ima drebulys, gali atsirasti skrandžio spazmų.
Šie simptomai, kuriuos psichiatrai juokaudami vadina „krautuvine neu-roze” – puikiausias psichosomatinio sutrikimo įrodymas.
Chroniškai kaupia
Pasak O.Lapino, pats nuolatinio apsipirkimo procesas dar nėra liga. Svarbūs jo motyvai – vis daugiau žmonių kenčia nuo godumo, kaupimo sindromo. Tačiau pirkimo manija būdinga ne tik sovietmečiu prekių deficito kamuotiems žmonėms, kurie nesugeba persiorientuoti į kapitalizmui būdingą prekių įvairovę ir pirkimo laisvę.
Naujas Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas šokiruoja – jame dalyvavusios moterys, kurių buvo per tris tūkstančius, prisipažino, kad dėvi tik mažiau nei pusę (48 proc.) spontaniškai įsigytų drabužių.
Devynios iš dešimties sakė turinčios nemažai rūbų, kurių niekada taip ir nedėvėjo. Ketvirtadalis pirkimo manijos aukų teigė, kad po apsipirkimo jaučiasi tokios kaltos, jog yra priverstos slėpti pirkinius nuo sutuoktinio. Dažnai jos meluoja ir apie pirkinio kainą.
Maždaug 40 proc. moterų prisipažino, kad drabužiams išleistų net paskutinius pinigus, pusė jų naudotų kreditines korteles, net jeigu reikėtų „nueiti į minusą”.
Vakaruose jau seniai prabilta apie pirkimo manijos aukas. Tenykščiai psichologai dėl šios problemos konsultuoja ištisas šeimas, kurios visą laisvalaikį leidžia parduotuvėse ieškodamos daiktų ar maisto.
Jau kelerius metus ten minima Tarptautinė nieko nepirkimo diena, kai pirkėjų prašoma tvirčiau užsegti piniginę ir nieko nepirkti.
Lietuvoje taip pat raginama lapkričio 27-ąją pažaboti savo pirkimo maniją ir nors vieną dieną nesilankyti parduotuvėse.