Sėdite dabar prie kompiuterio. Pramogaujate, ilsitės arba dirbate. Ir esate labai nepatenkinti, kai kažkas nuspaudžia Jūsų durų skambutį. Tačiau tai – tik pradžia.
Po akimirkos į Jūsų butą pradeda brautis ir veržtis žmogus su kamera, žmogus su apšvietimo lempa, moteriškė su kibiru ir vyriškis su pūkuotu mikrofonu.
„Ne, ne,” – mojuojate rankomis Jūs. Nes televizijos nekvietėte. Kaip gi galima televiziją į namus kviestis, kai Jūsų butas nesuremontuotas, kai kitame kambaryje guli nuolat kostintis senelis, o trečiame – pašalinių neapkenčiantis ir nuolat amsintis šunelis.
Kai kurie gėdijasi nemadingų baldų.
Kai kurie – tarakonų, šmirinėjančių po virtuvę. Kai kurie nenori, kad smalsi kaimynė operatorių su kamera pamatytų.
Tačiau. Jei žurnalistui pagaliau pavyko visus tuos rifus apeiti ir susitarti iš anksto (prieš 3-4 valandas), tai dar nereiškia, kad jau iškart po darbo Jūsų būsimas pašnekovas savo namuose Jus – žurnalistą iš TV – priims.
Mat nori tas pašnekovas savo būstą išsikuopti, išsiplauti, kitas užuolaidas užkabinti ir naują stalinę lempą – prie kurios sėdėdamas kalbės – nusipirkti.
O dabar – ranką ant širdies padėjęs – pasakykite, ar pažįstate žmogų, kuris – namuose televizijos laukdamas – ryte dar labiau sujauktų lovą, ant kėdžių išdžiaustytų nelygintus skalbinius, tris dienas prieš TV vizitą neplautų indų ir dar paprašytų savo mažamečių vaikų ant sienų flomasteriais pripaišyti mikimauzų ir prirašyti negražių žodžių? Ar esate sutikęs tokį, kuris – svečių iš televizijos laukdamas – trupintų sausainius ir bertų juos ant žemės?
Aš su tokiais žmonėmis susipažinau prieš gerą mėnesį. Tai 33 metų Kristina ir 31-erių jos vyras Eigirdas ir du jų mažamečiai vaikučiai. Rodė juos viena televizijos laida.
„Chaosas namie todėl, kad neturim laiko,” – bandė įtikinti žiūrovus kruopščiai nagus nusilakavusi ir šukuoseną pasidariusi Kristina.
„Vaikai darželyje tvarkingi,” – sakė tėtis Eigirdas. – „Mat ten yra taisyklės. O namuose taisyklių nėra. Todėl jie ir nuplėšė šviestuvą”…
…Gražiame šios šeimynėlės bute – balkonas. Balkone – gausybė maišelių. Maišeliuose – šiukšlės. Tos šiukšlės, kurios ne maišeliuose – gražiai sušluotos į balkono kampą. O sename gražiosios Kristinos rankinuke (rankinukas – taip pat balkone) …koriai. Mat vapsvos čia lizdą buvo susisukusios.
Vienu žodžiu – susivėlėliai. Nevalos. Tinginiai. Jauni ir be galo netvarkingi žmonės.
Ir sumanė jie tai, kas jums į galvą sunkiai ateitų: parodyti visa tai per televiziją.
Apie tai, kaip žurnalistai tą jų butą tvarkė – reiktų kitos istorijos. (Nes ruošėsi jį tvarkyti žurnalistai, o tvarkė dvi nepristatytos bobutės su vandens pilnais kibirais). Bet tai – nelabai įdomu.
Labai įdomu yra tai, kad paskui į gražius namus grįžo visi keturi šeimininkai, kurie apsidžiaugė radę toookį graaažų butą.
Bet laidai „Švaros misija” jie „ačiū” nepasakė. Gal susigėdo?