Biržuose gyvenimas ant prarajos nesibaigia

Dėl atsivėrusių po pamatais smegduobių namus palikti turinčios trys Biržų rajono šeimoms net neįsivaizduoja, kaip kurti naują gyvenimą iš lėšų, kurios buvo skirtos iš Vyriausybės rezervo.

Biržietė Loreta Morkūnienė pro namo sienose atsiradusias skyles greitai galės prakišti ranką, rašoma dienraštyje „Lietuvos žinios”.

L.Morkūnienė, prie kurios namo Naujųjų metų išvakarėse atsivėrė kelių metrų gylio smegduobė, pro mūrinuko sienų plyšius netrukus galės laukan iškišti ne tik pirštus, bet ir visą plaštaką. Geologiniai tyrimai patvirtino, kad po Morkūnų šeimos namu yra net penkios tuštumos, grasinančios bet kada praryti pastatą.

L.Morkūnienė teigė gavusi Biržų savivaldybės vadovų patvirtinimą, kad jos name gyventi pavojinga, net nebeįmanoma. Moteris sako ir be rašto visa tai labai gerai suprantanti, tačiau pažymi neturinti pinigų išsikraustyti, jų duoti nežada ir savivaldybė.

Virš prarajos gyvenanti biržietė neslėpė girdėjusi, kad jai ir dar dviem to paties likimo šeimoms apsigyventi saugesnėje iš Vyriausybės rezervo yra skirta 200 tūkstančių litų.

„Kaip už tokią nedidelię sumą reikės kurti tolesnį gyvenimą?” – nerimavo moteris

Pasak Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Mindaugo Steponavičiaus, bėdoje dėl žemės įgriuvų atsidūrusiems gyventojams kasmet skiriama apie 200 – 350 tūkst. litų suma. Paskaičiuota, kad įgriuvoms ištirti ir jų žalai kompensuoti kasmet reiktų dešimteriopai didesnės sumos, nei dabar skiriama – t.y., 2 milijonus litų.

Lietuvoje kasmet atsiveria apie pusšimtį smegduobių. Geologai mano, kad karstinius reiškinius Biržų krašte galėjo išprovokuoti daugiau nei prieš 400 metų užtvenktas Širvėnos upelis ir dėl to atsiradęs pirmasis dirbtinis ežeras šalyje.

Biržų regioninio parko vyresniosios geologės Dangutės Kučinskaitės teigimu, ilgametė įgriuvų tyrinėjimo patirtis rodo, kad jos veriasi naktį arba apie ketvirtą valandą popiet.

Tyrinėjimų duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 – 13 metų klimatas Lietuvoje šiltėja, todėl aktyvėja karstinis procesas. Tad budrumo biržiečiai prarasti neturėtų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.