Nesant naujo keleivių ir krovinių terminalo keltų laivybos plėtra gali prislopti. Terminalo statybą paspartintų ES pinigai, tačiau Briuselio pareigūnai prioritetiniais linkę laikyti kitus projektus.
Klaipėdos uoste šiemet realu tikėtis 190 tūkst. keltų keleivių – šeštadaliu daugiau nei pernai. Pradėjus plaukioti didesniems laivams 2003 metais jūrų perkėlos terminale keleivių padaugėjo nuo 75,7 tūkst. iki 130 tūkst. (72 proc.). Tiesa, vėliau jų srautas atslūgo, bet vis tiek didėjo: 2004-aisiais – 10 proc., 2005 metais – 15 procentų.
Ribotos galimybės
Tokiu tempu gausėjant keleivių, o lengvųjų automobilių – dar sparčiau (kasmet 20-30 proc. daugiau), jau 2007 metais Klaipėdos uostas išsems visas savo galimybes. Todėl be naujo keleivių ir krovinių terminalo keltų laivyba neturės erdvės plėstis. Tačiau pagal uosto investicijų programą tokį terminalą Klaipėdoje numatoma statyti ne anksčiau kaip 2009 metais ir tik tuo atveju, jei bus gauta lėšų iš ES fondų.
Šių metų balandį Susisiekimo ministerija pateikė Europos Komisijai paraišką, kurioje prašoma paramos iš Europos Bendrijos TEN-T fondo rengti techninį centrinio įvažiavimo į Klaipėdos uostą rekonstrukcijos bei keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros projektą. Manoma, jei pavyktų gauti kelis milijonus eurų dokumentacijai rengti, sustiprėtų galimybė prašyti paramos statyboms. Keleivių terminalo hidrotechniniai įrenginiai, skirti švartuoti 3 keltus vienu metu, gali kainuoti 70 mln. litų. Dar iki 80 mln. litų sudarytų privačios investicijos į kranto statinius ir keleivių infrastruktūrą.
Trūksta patogumų
Vaidas Klumbys, bendrovės „Lisco Baltic Service” rinkodaros vadovas, LŽ sakė, kad dėl turizmo plėtros saugiame terorizmo požiūriu Baltijos jūros regione keleivinė laivyba išgyvena pakilimą. Jo manymu, pritraukti užsienio turistų sunku dėl keleiviams nepatogaus uosto terminalo ir turizmo infrastruktūros trūkumo. „Pagrindinė priežastis, trukdanti keltų laivybos verslui Lietuvoje, yra nepatogi kranto infrastruktūra – keltą pakrauti ir iškrauti trunka 2,5 valandos, o ne pusvalandį, kaip įprasta kituose uostuose. Be to, nepatogus susisiekimas su miestu, o ir pati Klaipėda nepasirengusi priimti didesnio srauto keleivių – trūksta viešbučių, pramogų”, – vardijo keleivinės laivybos plėtros trukdžius Klumbys.
Šiuo metu Kylio linija plaukiojančiuose „Lisco Baltic Service” keltuose „Lisco Gloria” ir neseniai įsigytame „Lisco optima” (kursuoja nuo gegužės 8 dienos) telpa atitinkamai 300 ir 320 keleivių, o į Švediją plaukiantys „Lisco Patria” ir „Kaunas” turi po 250 vietų. Abiem kryptimis daromi 6 reisai per savaitę. Vasarą keltai būna perpildyti.
Pirmenybė – kroviniams
Praėjusią savaitę Ventspilyje ir Klaipėdoje viešėjęs Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto pirmininkas Paolo Costa pripažino, kad visa Lietuvos transporto sistema atsilieka nuo ES senbuvių. LŽ paklaustas, ar gali Klaipėdos uostas tikėtis paramos dėl keleivių terminalo statybos, jis atsakė: „Reikia atskirti du dalykus – keleivių srautus Baltijos jūroje ir ES svarbius jūrų greitkelių projektus. Būtų puiku, jeigu regione pavyktų sukurti jūrų greitkelių tinklą”.
Svarbų svečią lydėjęs susisiekimo ministras Petras Čėsna patikslino, kad šis Klaipėdos uostui aktualus keleivių infrastruktūros kausimas nebuvo aptariamas. Anot jo, daugiau dėmesio skirta susisiekimui su ES geležinkeliais ir Baltarusijos bei Rusijos krovinių gabenimui.